Naujienos

Vasariška dieta širdžiai – kažkas negirdėta ir nauja. Nerasime jos  intensyviai ieškodami literatūroje ar klausinėdami savo gydytojo. Paprastai dieta širdies ligomis sergantiems pacientams vadinama Riebalų ir cholesterolio sumažinto kiekio dieta.  Jokio ryšio su vasara, bet  labai aiškiai siejama su riebalais ir cholesteroliu maiste. Tačiau nežiūrint visiems intensyviai peršamos nuomonės, kad pagrindinis širdies ligų kaltininkas yra cholesterolis, nežiūrint, kad dauguma pagyvenusių žmonių karts nuo karto tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje, o  nemaža dalis metai iš metų geria cholesterolį mažinančius vaistus, didžiausias mirtingumas ir toliau išlieka širdies ligomis sergančių žmonių tarpe. Išgirstame net ginčitinų nuomonių: dietoje cholesterolio labai mažai, o kraujyje nemažėja; du metus dietoje dominuoja žuvis, o susirgo miokardo infarktu; vos perkopė trisdešimtmetį, o jau miokardo infarktas... Net gydytojai pateikia statistinius duomenis, kad apie 80 % infarktų įvyksta esant normaliam cholesterolio kiekiui kraujyje. Todėl norint nenorint imame galvoti, ar vien cholesterolis žeidžia širdies kraujagysles ir susargdina širdį.

Paskutiniais metais vis dažniau imama kalbėti, kad reikia saugoti kraujagysles: mažinti jų uždegimą, tonusą bei spazmą, neleisti, kad į jas nusėstų cholesterolis ir kalcis, didinti kraujagyslių elastingumą... Kai uždegimas išsivysto sąnariuose, skrandyje ar kituose organuose, jaučiame skausmą, kyla temperatūra, kosėjam ar panašiai. Bet niekas dar nejautė širdies kraujagyslės uždegimo.  Jei kraujagyslę pažeidė nikotinas, jei streso metu ji suspazmavo ir įtrūko, … vystosi uždegiminė vieta, į kurią greičiau nusėda cholesterolis , kalcis, kurioje greičiau formuojasi trombas užkišantis  kraujagyslę... Todėl žmogaus kraujyje pastoviai turi būti priešuždegiminių medžiagų. Gydytojai rekomenduoja pastoviai gerti aspiriną, o mes pasidairykime, ar nėra kitų galimybių?  Todėl būtent šioje vietoje vėl grįšime į vasarą ir  pasidomėkime augalais – vaisiais, uogomis, daržovėmis.

Augdami augalai patiria labai daug stresų. Tai ne tik drėgmės trūkimas, bet ir radiacija, virusai, bakterijos, grybeliai, bei jų sukeliamos ligos. Tačiau sergantį augalą matome retai. Kodėl? 

Kilus tokiam klausimui, mokslas ėmė domėtis, kas augalus apsaugo nuo gamtinių stresų? Pasirodo patys augalai pasigamina tūkstančius įvairių medžiagų, veikiančių prieš juos puolančias bakterijas, mažinančių uždegimą bei stiprinančių jų atsparumą karščiui ar drėgmės stokai. Kiekviena tų medžiagų  turi pavadinimą, bet mes jas vadiname bendrai - antioksidantais, flavonoidais arba bendru pavadinimu -  biologiškai aktyviomis medžiagomis. 

Ar jos nepadarytų stebuklo ir žmogaus organizme? Taip ir labai didelį. Augalų biologiškai aktyvios medžiagos didina kraujagyslių elastingumą, mažina  vidinės sienelės uždegimą, cholesterolio gamybą kepenyse, trombocitų sulipimą, kraujospūdį... 

Tai kodėl mes nejaučiame šio stebuklo? O todėl, kad mažai valgome augalinio maisto. Todėl, kad biologiškai aktyvių medžiagų daugiausiai prigamina natūraliomis sąlygomis augę vaisiai, uogos, daržovės, medžiai ir krūmai... o ne komerciniais tikslais auginami neįtikėtino dydžio uogos, vaisiai ir daržovės. Tik tie, kas patyrė dažnus gamtinius stresus, susintetino ir daug apsauginių faktorių... Kadangi biologiškai aktyvios medžiagos yra augalų pigmentai, rinkimės ryškiausią spalvą - ryškiai ar tamsiai raudoną, mėlyną, žalią. Pvz. lykopeno daugiau turės raudonas pomidoras, nei geltonas; katechinų daugiau gausime valgydami mėlynas, o ne žalias vynuoges; kvarcetino daugiausia yra obuolio žievelėje, o ne minkštime; tirštose sultyse, o ne skaidriose; naudingesnė bus žalia arbata, o ne juoda; 70%  juodas šokoladas, o ne pieniškas; vitaminais, mineralais ir gydomosiomis medžiagomis turtingesnis tamsus miško ir grikių medus, o ne šviesus, geltonas...

Pasinaudokime vasara ir suvalgykime rekomenduojamą dienos normą daržovių apie 500g, o vaisių ir uogų – 300g. Jei kam atrodys per daug, tai žinokime, kad  mūsų žemė yra nualinta ir augalai nepasiima tiek medžiagų, kiek pasiimdavo prieš penkiasdešimt metų. Stebėtinai didelės uogos ar vaisiai trąšomis skatinami augti greitai ir nespėja prigaminti reikiamo kiekio vitaminų.  Jei norime pratęsti vasarą ir žiemą, geriausia uogas šaldyti – būtent tokioje būklėje išsaugoma daugiausiai vitaminų, medų po šaukštelį ar du valgykime kasdien, o ne tik tada, kai susergame...

Taigi maisto papildai širdžiai dabar auga mūsų soduose, tik pasistenkime juos suvalgyti ir prisikaupti žiemai.

Gyd. dietologė Virginija Vilemienė