Naujienos

SPALIO 14 – OJI – PASAULINĖ REGĖJIMO DIENA

2021 10 14

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame...

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena (šiais metais tai – spalio 14 diena). Šios dienos tikslas – didinti žmonių informuotumą apie regėjimo sutrikimus, aklumą, taip pat skatinti rūpintis savo akimis.

Regėjimas leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje daugiau nei 300 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų, iš jų virš 40 mln. žmonių yra akli. Apie 90% sutrikusio regėjimo žmonių gyvena besivystančiose šalyse. 82% žmonių, turinčių aklumą, yra virš 50 metų amžiaus. Apie 20 milijonų vaikų, turi regos sutrikimų. Visame pasaulyje daugiausiai yra asmenų, turinčių vidutinio sunkumo ir sunkaus regėjimo sutrikimų. Labiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog 80% visų regėjimo sutrikimų galima išvengti arba išgydyti. Todėl labai svarbu gerinti akių ligų profilaktiką, gydymo paslaugas, paslaugų kokybę ir prieinamumą. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie regėjimo funkcijos svarbą, regėjimo sutrikimų profilaktiką. Svarbu didinti privačių sektorių dalyvavimą. Veikti vyriausybės lygmenyje, didinti tarptautinę partnerystę, sprendžiant regos sutrikimų problemas.

Kasmet vis daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų. Didžiausią vaidmenį vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus – televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Vaikams augant, ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta.

Tėveliai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Laiku pradėję gydyti regėjimo sutrikimą, galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.

Pagrindinės priežastys, silpninančios mūsų regėjimą, yra: įtemptas darbas, sausas oras, netinkamas apšvietimas, ultravioletiniai spinduliai, netinkamai parinkti akiniai, darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, rūkalų dūmai, nuovargis ir stresas, nereguliarus miegas, išmanieji telefonai ir kt.

Pagrindiniai regos sutrikimai yra:
•    Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.
•    Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.
•    Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.
•    Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.
•    Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.
•    Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.
•    Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą:

Mėlynių uogos ir jose  esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio,  padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą.

Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, jos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, padeda išvengti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos.

Selenas ir cinkas. Jie  pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Nemažai cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Antioksidantai vitaminas E  ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.

Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.

Vitaminas B2. Jis reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2  trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį. Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Žuvį galima pakeisti žuvų taukais. Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus.

Kaip dar galime padėti savo akims?

Poilsiaukime gamtoje, neužterštoje aplinkoje, laikykimės dienos ir poilsio režimo, užsiimkime atpalaiduojančia, mėgstama veikla. Atkreipkite dėmesį į akių nuovargį ir skausmus, pašalinkite juos. Ribokite darbo kompiuteriu laiką, televizoriaus žiūrėjimą.
Nuo 35 – erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis.
Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą.

Apie regos sutrikimus ir gydymo galimybes Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pasakoja l.e.p. Akių ligų skyriaus vedėjas gydytojas Eugenijus Žvykas: „Pastaraisiais metais žmonės ir dėl pandemijos, ir dėl platesnio technologijų naudojimo vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami į smulkius objektus kompiuterių ir telefonų ekranuose, todėl dažnai pastebi net ir nežymius regėjimo pokyčius. Dėl šių priežasčių šiuo metu pajutome ženkliai padidėjusį oftalmologo konsultacijų poreikį. Vaikams ir paaugliams dažniau nei bet kada anksčiau diagnozuojame trumparegystę ir koreguojame akiniais. Greitai progresuojančios trumparegystės sulėtinimui jau kelis metus skiriame mažos koncentracijos atropino lašus. Naujo ragenos tomografo pagalba pastaruoju metu bent dešimčiai jaunuolių diagnozavome retą progresuojančią patologiją – keratokonusą, kurią anksčiau, be šios įrangos, būtume diagnozavę tik tose stadijose, kai pagalbos galimybių jau gerokai būtų sumažėję. Daugėja ir darbingo amžiaus, ir vyresnių pacientų, sergančių glaukoma ir amžine geltonosios dėmės degeneracija. Pažangios lazerinės neinvazinės tyrimo metodikos – optinio koherentinio tomografo dėka jau galime diagnozuoti ankstyvąsias glaukomos stadijas ir laiku skirti ligos progresavimą lėtinančius vaistus, o jeigu reikia – ir operacinį gydymą. Nuolat konsultuojame amžine geltonosios dėmės degeneracija ir diabetine retinopatija sergančius pacientus, kurių būklę reikia periodiškai sekti. Pacientams, kuriems yra nustatoma katarakta – dažniausia pagydoma regėjimo netekimo priežastis, atliekame minimaliai invazinę drumsto lęšiuko pašalinimo ir dirbtinio lęšio implantavimo operaciją. Kaip ir moderniausiuose pasaulio centruose, lęšio parinkimui naudojame pažangią diagnostinę įrangą, lęšiuką šalimame smulkindami jį ultragarso energija, o implantuojame minkštus sulankstomus dirbtinius lęšius pro kelių milimetrų pjūvius. Svarbi sąlyga sėkmingiems gydymo rezultatams – laiku diagnozuota patologija. Taigi, kviečiu visus, kurie pajuto nors ir menkiausius regos sutrikimus, nedelsiant kreiptis į Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų polikliniką ir atvykti pas gydytoją specialistą konsultacijai, o vyresnio amžiaus žmones praktikuoti kasmetinį profilaktinį regos pasitikrinimą“.

Kad akys būtų sveikos – sveikai maitinkitės, reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu.  Linkime Jums saugoti savo sveikatą ir sielos veidrodį – akis!

Būkite sveiki!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.
Paskutinį kartą redaguota: 2022-01-03 13:15