Naujienos

Kasmet rugsėjo 29 d. pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šia data norima atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) sukeliančius rizikos veiksnius. Visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, kuriuose gyventojams yra primenama kaip padėti savo širdžiai.

Kasmet širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau gyvybių nei visos kitos priežastys kartu sudėjus. Dažniausia ŠKL mirties priežastis yra širdies vainikinių arterijų liga, dar kitaip vadinama išemine širdies liga (IŠL) (miokardo infarktas (MI)) ir galvos smegenų arterijų ligos (insultai). Norint padėti savo širdžiai pirmiausia ir svarbiausia reikia koreguoti rizikos veiksnius ir gyvenseną. Norime trumpai priminti pačius reikšmingiausius rizikos veiksnius.

Arterinė hipertenzija yra viena iš pačių svarbiausių rizikos veiksnių. Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų reguliariai pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Jei jis nėra normalus – būtina kreiptis pas šeimos gydytoją. Optimalus ar normalus arterinis kraujospūdis padeda sumažinti infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų nepakankamumo riziką.

Tabako rūkymas yra labiausia paplitusi priklausomybės liga. Rūkymas yra susijęs su 25 proc. mirtingumo nuo vainikinių arterijų ligos, 6 kartus padidėjusia miokardo infarkto rizika, 3 kartus insulto. Pasyvus rūkymas lygiai taip pat yra žalingas. Apskritai, rūkymas visuomenei ir valstybei kainuoja 1,5 karto daugiau nei gaunama pajamų iš akcizo. Rūkyti mesti niekada nėra per vėlu. Dar geriau yra nepradėti.

Cholesterolis – tai visose žmogaus organizmo ląstelėse randama riebioji medžiaga, gaminama kepenyse bei gaunama su maistu ir naudojama ląstelių membranų, hormonų, vitamino D bei tulžies rūgščių sintezei. Organizmo reikmėms tenkinti pakanka labai nedidelių cholesterolio kiekių kraujyje, tad kepenys visiškai juo aprūpina. Pagrindinė priežastis kodėl padidėja cholesterolio kiekis kraujyje – riebaus maisto, ypač turinčio daug sočiųjų riebalų rūgščių, vartojimas. Sotieji riebalai randami gyvulinės kilmės produktuose (mėsoje, riebiuose pieno produktuose, kiaušiniuose, užkandžiuose, kaitintame aliejuje). Nutukimas ir fizinės veiklos trūkumas gali paskatinti „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos padidėjimą ir „gerojo“ cholesterolio koncentracijos sumažėjimą. Žmogui per dieną užtenka gauti 200-300 mg cholesterolio.

Bendrojo cholesterolio koncentraciją kraujyje reikia pasitikrinti sulaukus 20 metų bei pakartoti tyrimą kas 5 metus. Jeigu įtariamas šeiminis, genetinis lipidų apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis ankstyva išsivysčiusia (iki 40 – 50 metų) tėvų, brolių, seserų vainikinių širdies arterijų liga, lipidogramą būtina atlikti dar vaikystėje. Lipidų koncentracijos pokyčius turi vertinti gydytojas. Įvertinęs visus rizikos veiksnius, gretutines ligas, jis nuspręs, kokia yra leistina Jūsų cholesterolio koncentracija kraujyje ir patars gydymą. Gali būti, kad dislipidemijos korekcijai pakaks sureguliuoti mitybą, sumažinti antsvorį, padidinti fizinį aktyvumą. Jeigu šios priemonės nepadės, Jums gali būti pasiūlytas dislipidemijos gydymas vaistais.

Per paskutinius dešimtmečius fizinio aktyvumo poreikis darbe ženkliai sumažėjo. Tik mažesnė dalis darbuotojų  jaučia kvėpavimo dažnio pagreitėjimą darbo metu. Stebima energijos poreikio mažėjimo tendencija buities darbų metu ir laisvalaikiu. Pasyvus gyvenimo būdas susijęs su ankstyvos mirties rizikos dvigubėjimu bei su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika. Pakankamas fizinis aktyvumas susijęs su mažesniu mirštamumu ir sergamumu širdies ligomis, adekvačiu fiziniu pajėgumu, širdies susitraukimų dažnio ir arterinio kraujo spaudimo mažėjimu, širdies kraujagyslių kraujotakos gerėjimu, širdį apsaugančiu efektu, veikiant cholesterolio apykaitą ir/ar mažinantis rezistentiškumą insulinui, teigiamu poveikiu į trombocitus ir krešumo sistemą. Kaip pasirinkti tinkamą krūvį: suskaičiuoti pulso dažnį prieš krūvį; krūvio metu pulsas turi padažnėti 20 – 30 tvinksnių per minutę; pasibaigus krūviui pulsas turi tapti toks, kaip prieš krūvį per 10 minučių poilsio. Tokio intensyvumo krūvis kasdien po 30 min. yra pakankamas širdžiai treniruoti.

Nutukimas glaudžiai susijęs su arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, padidėjusiu cholesteroliu. Ar Jūsų kūno svoris normalus galite sužinoti suskaičiavę savo kūno masės indeksą (KMI).

Normalus KMI yra 18-25. Pagrindiniai svorio mažinimo principai yra du: didinti fizinį aktyvumą sudeginant daugiau kalorijų ir mažiau kalorijų turinčio maisto vartojimas.

Cukrinio diabeto (CD) išsivystymui įtakos turi: vyresnis amžius; pilvinio tipo nutukimas; šeiminis polinkis sirgti CD. Jeigu sergate CD, IŠL rizika padidėja du kartus. Sergantiems CD tikimybė vystytis IŠL jauname amžiuje yra daug didesnė, nei sveikiems. Jeigu Jūs esate vidutinio amžiaus ir sergate II tipo CD, tikimybė susirgti MI tokia pati, kaip tų, kurie neserga CD ir jau yra persirgę vieną kartą gyvenime MI. Dėl šių priežasčių turi būti giežčiau kontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis. Bendrai CD kontrolės įvertinimas vyksta kas 3 mėnesius atliekant HbA_1C (glikolizuoto hemoglobino) tyrimą.

Jei asmuo nusprendė keisti savo gyvenseną labai svarbu yra skatinti tai daryti, padėti išlaikyti pokyčius.

• Vyrai 40-55 metų amžiaus, moterys – 50-65 metų;
• Diagnozuotas CD;
• Nustatytas metabolinis sindromas t.y. jei paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 kriterijų:
  • Vyrų liemens apimtis ≥ 102 cm, moterų ≥ 88 cm;
  • Serumo trigliceridai ≥ 1,7 mmol/l;
  • Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų < 1,03 mmo/l, moterų < 1,29 mmol/l;
  • Arterinis kraujospūdis: sistolinis ≥ 130 mmHg, diastolinis ≥ 85 mmHg, arba pacientas vartoja kraujo spaudimą mažinančius vaistus;
  • Gliukozės koncentracija kraujo plazmoje ≥ 5,6 mmol/l.

Šiems pacientams šeimos gydytojas parašo siuntimą kardiologo konsultacijai išsamiai širdies ir kraujagyslių ligų tikimybei įvertinti.

Taigi, jei mielas paciente, pasinaudosite šia informacija Jūsų širdis Jums padėkos.

Būkite sveiki!