Naujienos

Res­pub­li­ki­nė­je Panevėžio li­go­ni­nė­je imp­lan­tuo­tas pir­ma­sis šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­tis sti­mu­lia­to­rius šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu ser­gan­čiai pa­cien­tei. Ope­ra­ci­ją at­li­ko Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas kardiologas Tomas Vasylius.

Implantuojamųjų elektrinių širdies stimuliatorių era Respublikinėje Panevėžio ligoninėje prasidėjo prieš 16 metų.  Širdies stimuliatoriai yra implantuojami siekiant normalizuoti sutrikusį širdies ritmą. Dažniausiai pasitaikanti medicininė būklė, kurios gydymui reikia širdies stimuliatoriaus yra vadinama „bradikardija“, tai reiškia nenormaliai retą širdies ritmą, kuris yra retesnis, nei 50 dūžių per minutę įprastos kasdienės gyvenimo veiklos metu. Žmonėms, turintiems simptomus sukeliantį retą širdies ritmą, dažnai reikia širdies stimuliatoriaus. Širdies stimuliatorius padidina širdies ritmo dažnį iki lygio, reikalingo kasdieninės veiklos metu.

Prieš ketverius metus buvo žengtas naujas žingsnis –  implantuotas pirmas kardioverteris defibriliatorius (IKD) Panevėžio ligoninėje. Šie aparatai, skirtingai nuo elektrokardiostimuliatorių, implantuojami norint išvengti staigios širdinės mirties dėl skilvelių tachikardijos ar skilvelių virpėjimo. IKD implantuojami staigios mirties pirminei profilaktikai, kai pacientai serga tokiomis ligomis, kai staigios mirties rizika yra labai didelė (po miokardo infarkto, nusilpus širdies raumeniui, lengvai išprovokuojant pavojingus skilvelinius ritmo sutrikimus) ir antrinei profilaktikai, pacientams, kurie jau patyrė klinikinę mirtį dėl skilvelių virpėjimo ar skilvelinės tachikardijos, o priežastys nėra laikinos.

Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai nuolat mokosi, tobulina savo gebėjimus ir žinias, todėl gruodžio 8 d. žengė dar vieną žingsnį į priekį –  implantuotavo širdį resinchronizuojantį prietaisą, kuris užtikrina, kad širdis susitrauktų vienu metu, kad kairysis skilvelis, lyginant su dešiniuoju skilveliu, pulsuotų vienodai. Ši operacija buvo pirmoji tokio tipo Panevėžio ligoninėje ir ją atliko Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas kardiologas Tomas Vasylius. Specialistas minėtai operacijai ruošėsi tobulindamas žinias Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose.

Pirmos operacijos metu gydytojui T. Vasyliui talkino LSMU Kauno klinikų kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas prof. dr. Aras Puodžiukynas, kuris su kolega gydytoju kardiologu prof. dr. Tomu Kazakevičiumi atvyko į Panevėžį pakonsultuoti kolegų ir pasidalinti gerąja praktika.

Anot gydytojo kardiologo T. Vasyliaus, implantuojant širdį resinchronizuojantį prietaisą, širdies darbo dažnumas neturi reikšmės. Minėtas prietaisas implantuojamas pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu, nes tiek arterinė hipertenzija, tiek išeminė širdies liga, kaip vienos dažniausių kardiologinių ligų, deja, sukelia širdies nepakankamumą – tai yra didžiulė problema, kurios sprendimas kainuoja labai brangiai ne tik valstybei, bet ir pačiam pacientui. Ypač, kalbant apie žmogaus gyvenimo kokybę ir prarastus metus. Šis modernus prietaisas gali pratęsti kokybišką gyvenimą.

Operacija dažniausia atliekama naudojant vietinę nejautrą padarant 7-9 cm pjūvį kairėje viršutinėje krūtinės ląstos pusėje. Kuo ši operacija skiriasi nuo kitų implantuojamųjų prietaisų operacijų?

„Implantuojant širdį resinchronizuojantį prietaisą, įvedamas papildomas elektrodas į vieną iš vainikinių širdies venų šakų -  tai leidžia sureguliuoti darnų širdies abiejų skilvelių darbą. Dėl labai nevienodos vainikinių venų anatomijos operacija trunka ilgiau nei implantuojant elektrinį širdies stimuliatorių ar defibriliatorių. Kartais ji gali užtrukti iki 3 valandų. Po operacijos pacientas jau po 1-3 dienų gali keliauti į namus. Džiaugiuosi, kad pirmoji operacija - implantuojant širdį resinchronizuojantį prietaisą Panevėžio ligoninėje praėjo sklandžiai, pacientė jaučiasi gerai ir šiandien ruošiasi vykti į namus“, - apie inovatyvaus prietaiso implantavimą pirmajai pacientei pasakojo Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas kardiologas T. Vasylius.