Naujienos

Vaikystė – pats gražiausias ir nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis, teikiantis daug vilčių ir galimybių ugdyti vaiko gebėjimus, siekius, formuoti jo asmenybę, skatinti iniciatyvą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Matydami savo tėvus, vaikai formuojasi kaip asmenybės. Stebėdami, kaip tėvai sprendžia įvairius klausimus, kaip susitvarko emocijų sumaištyje, kaip moka pasidžiaugti vienas kito sėkme ar tiesiog šia akimirka, vaikai sužino, koks yra pasaulis, kaip jį priimti.

„- Aš tave myliu, Edvardai, - kiekvieną vakarą sakydavo Abilena. Ištarusi tuos žodžius, ji imdavo laukti beveik tikėdamasi, kad Edvardas taip pat jai ką nors pasakys.

Bet jis neatsakydavo. Kol vieną dieną...“

Šiais žodžiais prasideda spektaklis, o prieš jam prasidedant, vaikučius, jų tėvelius, ligoninės darbuotojus, visus panevėžiečius sveikino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas ir Švč. Trejybės bažnyčios dekanas, ligoninės kapelionas Pavel Andžejevski, linkėdami visiems gražių artėjančių švenčių, o vaikams – daug dovanų, ilgų atostogų ir džiugių, laimingų dienų. Vaikai, atsidėkodami garbiems svečiams už gražius palinkėjimus ir dovanotą spektaklį, įteikė jiems gražiai dekoruotas konditerines eglutes.

Respublikinės Panevėžio ligoninės administracijos ir ligoninėje veikiančių profesinių sąjungų iniciatyva ligoninės darbuotojų vaikams iki 12 metų amžiaus buvo įteikta išskirtinė dovana – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis visai šeimai „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, pastatytas pagal Keitės Dicamillo knygą (spektaklio režisierė ir scenografė – Kotryna Siaurusaitytė). Tai – nepaprasta, kupina išbandymų ir sudėtingų situacijų Edvardo Tiuleino kelionė. Kelionė, kuri tęsis tol, kol porcelianinėje triušio širdyje apsigyvens mergaitė, vardu Abilena, senas žvejys su žmona, benamis klajūnas ir šuo, berniukas, grojantis lūpine armonikėle ir jo sesutė. Kol širdis ims mylėti, atradusi gyvenimo grožį. Ši Keitės Dicamillo knyga iki šiol žavi vaikus ir suaugusius. O, kad tai tiesa, buvo galima įsitikinti, kuomet spektaklio metu vaikai garsiai juokėsi, kartais, išraiškingai tylėjo, plojo, drąsiai patarinėjo aktoriams kaip elgtis, sufleravo ką reikia sakyti.

Pasibaigus spektakliui, vaikams kiek netikėtas, tačiau labai džiugus buvo jų susitikimas su Kalėdų seneliu – vaikai kalbino jį, lietė jo spalvingus drabužius, mielai apsikabindavo, stengėsi gauti panešti jo gražiąją lazdą, sėdosi ant kelių ar prašė autografų. Kalėdų senelis neliko abejingas vaikučiams -  kvietė juos pažaisti kartu, o, vėliau, ir fotografuotis prie teatro fojė stovinčios nuostabiai papuoštos eglės. Šio susitikimo kulminacija, žinoma, buvo fotografavimasis ir Kalėdų seneliu ir jo dovanėlės, kurias senelis dalino mažiesiems.

Vaikams džiugiai bendraujant su Kalėdų seneliu, gausiai susirinkę tėveliai skubėjo įamžinant šias įsimintinas akimirkas fotonuotraukose. Visi buvo laimingi!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.