Naujienos

Gripas: simptomai ir kaip apsisaugoti

2022 12 09

Gripas –  tai virusinė kvėpavimo takų liga. Šis susirgimas atsiranda šaltuoju metu sezonu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas. Gripas paprastai prasideda staigiu karščiavimu ir galvos skausmais, taip pat gelia kojų sąnarius, maudžia raumenis, laužo kaulus. Liga pavojinga ne tik dėl aukštos temperatūros, kuri gali laikytis keletą dienų ir sekinti organizmą, bet taip pat ir dėl itin dažnų komplikacijų. Dažniausios – plaučių, širdies raumens, smegenų dangalų uždegimai, o taip pat blogėjanti kitų lėtinių susirgimų – endokrininių, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių eigą.

„Virusą žmonės vieni kitiems perduoda oro lašeliniu būdu - užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, sveikiems žmonėms rankomis liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių sergančių asmenų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau - savo nosį ir burną, o taip pat virusai gerai išsilaiko aplinkoje“, - sako Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Suaugusiųjų ligų skyriaus vedėja, gydytoja Violeta Dambrauskienė.

Kasmet gripu suserga 5–10 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kyla gruodžio – vasario mėnesiais.

Nuo gripo ir jo komplikacijų kasmet pasaulyje miršta apie vienas  milijonas žmonių. Gripas ypatingai pavojingas tiems asmenims, kurių imuninė sistema arba dar nespėjusi galutinai  susiformuoti, arba nusilpusi dėl amžiaus bei netinkamo gyvenimo būdo. Taigi į didžiausią rizikos grupę patenka: vaikai, ypač – iki penkerių metų amžiaus; asmenys vyresni nei 65metų; asmenys sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kt. lėtinėmis ligomis; nėščios moterys (gripas ypatingai pavojingas iki antrojo nėštumo trimestro pradžios); asmenys, dirbantys visuotinių susibūrimų vietose, bei jų šeimos nariai; rūkantys ir kitų žalingų įpročių turintys asmenys.  

Skiepai yra viena iš veiksmingų priemonių  išvengti ne tik gripo, bet ir skaudžių jo padarinių. Skiepytis patartina iki gripo epidemijos pradžios, dažniausiai didžiausias sergamumas vasario-kovo mėnesiais, tad geriausia spėti iki jo.

Paprastai intensyvus gripo sezonas Lietuvoje tęsiasi apie šešias savaites. Tad, kad susidarytų pilnavertis imunitetas skiepytis nuo gripo geriausia spalio – lapkričio- gruodžio mėnesiais: šiuo metu žmogaus organizmui yra pakankamai laiko suformuoti stiprų imunitetą. 

Suaugusieji nuo gripo skiepijami vieną kartą. Tas pas galioja ir vaikams nuo 8 metų. Jaunesniems, jei skiepijami pirmą kartą nuo gripo tenka suleisti dvi skiepo dozės su 4 savaičių pertrauka. Po skiepų organizme susidarantis antikūnų kiekis priklauso nuo žmogaus imuniteto: kuo šis stipresnis, tuo daugiau antikūnų pagaminama.

Gripo vakcina yra gerai toleruojama, todėl pašaliniai reiškiniai reti. Visuomenėje yra nusistovėjusi klaidinga nuomonė, kad vakcina gali sukelti gripą.  Iš tiesų vakcina pagaminta iš skaldyto gripo viruso, tad ligos sukelti negali. Po skiepo 1 – 2 proc.  asmenų gali pasireikšti šalutiniai padariniai: galvos skausmas, prakaitavimas, neintensyvus kūno maudimas, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, krėsti drebulys. Tačiau tai – ne gripas, o normali organizmo reakcija į skiepą, trunkanti ne ilgiau nei keletą dienų.

Gripo virusas turi savybę greitai kisti, todėl kasmet kuriama nauja vakcina prognozuojamiems gripo viruso tipams. Šiuolaikinė medicina gripo virusą sukeliančias atmainas prognozuoja iš anksto ir pradeda skubiai gaminti naują vakciną. Skiepijantis keletą metų iš eilės, kiekvieną kartą įgyjamas vis stipresnis imunitetas prieš gripą. Šiemet vakcinoje bus apsauga nuo dviejų naujų gripo viruso tipų. Taip pat vis dar bus apsauga nuo 2009 metais didžiulę pandemiją sukėlusio vadinamojo pandeminio gripo. 

Gydytoja Violeta Dambrauskienė pataria:
„Atšalus orams vis daugiau pacientų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl karščiavimo, kosulio, kasdien girdime vis daugiau pranešimų apie infekcinius susirgimus, kuriuos sukelia tiek virusai, tiek bakterijos. Tiems žmonėms, kurių imuninė sistema gera, liga gali pasibaigti sloga, kosuliu, nuovargiu ir neaukšta temperatūra. Tačiau kiekvienas virusas gali baigtis sunkesnėmis komplikacijomis. Ypatingai reikia saugotis žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl gretutinių ligų, amžiaus. Gripo virusas gali sukelti sunkius sisteminius susirgimus, o jo sukeltas plaučių uždegimas labai panašus į Coronoviruso sukeltus plaučių uždegimus. Būtina žinoti, kad gripo sukelto inkstų uždegimo dažna pasekmė būna inkstų nepakankamumas, kuris gali baigtis inkstų persodinimu. Pati gripo ligos eiga yra sunki – karščiavimas būna daugiau nei 39 laipsniai, būna didelė intoksikacija, raumenų skausmai, dusulys, kosulys. Nuo viso to mes galime apsisaugoti, tad būtina:
-       Laikytis kosulio ir čiaudėjimo higienos (prisidengti burną servetėle ar alkūne);
-       Naudoti kaukę, ypatingai, jei jūs pats sergate, kad neužkrėstumėte kitų;
-       Saugoti artimuosius, ypač vyresnius žmones;
-       Nuolat vėdinti patalpas;
-       Skiepytis, nes skiepas yra labai efektyvi kovos su gripu priemonė;
-       Nuolat plauti ir dezinfekuoti rankas;
-       Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
-       Naudoti vienkartines nosinaites, o panaudotas – išmesti;
-       Susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją, gerti daug skysčių, likti namuose.“

Šiuo metu jaučiamas padidėjęs pacientų skaičius, kurie kreipiasi į ligoninės specialistus pagalbos įvairių susirgimų atvejais, kasdien daugėja gyventojų, kurie suserga peršalimo ligomis ar gripu. Dėl šios priežasties kartais gali susidaryti pacientų, besikreipiančių į medikus, eilės ir negaluojantiems žmonėms gali tekti kiek palaukti eilėse. Atsiprašome visų dėl šių galimų nesklandumų ir garantuojame, kad visi sergantys pacientai bus apžiūrėti ir jiems suteikta būtinoji medicininė pagalba.

Būkite sveiki!

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.
Paskutinį kartą redaguota: 2023-01-09 09:30