Naujienos

SAUSIO 1 – OJI – LIETUVOS VĖLIAVOS DIENA

2022 01 01

1918 m. vasario 16 – osios Nepriklausomybės aktas iššaukė centrinės Vokietijos valdžios nepasitenkinimą. Lietuvai dar ilgai reikėjo laukti kitų šalių pripažinimo, o visame krašte vis dar nevaržomai šeimininkavo šiltose apskričių viršininkų vietelėse įsitaisę vokiečių karininkai.

Nepaisant to, paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją, reikėjo rūpintis nuosekliu jos įgyvendinimu. Lietuvos Taryba ėmė svarstyti atgimstančios valstybės valdymo formą ir teritorines ribas, reikėjo atsakyti ir iki galo neišspręstą tautinių spalvų klausimą. Tautinės vėliavos projektas buvo patvirtintas 1918 m. balandžio 25 d. kaip laisvos Lietuvos ženklas. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino kalno bokšte suplėvesavo 1919 m. sausio 1 dieną, todėl ši diena ir laikoma Lietuvos vėliavos diena. Kaip, kodėl ir kada susiformavo mums brangus simbolis?

„Lietuvos Aide“ nuolat pasirodydavo straipsnių apie tautinę vėliavą, dažniausiai rašytų Tado Daugirdo, vieno iš tautinės vėliavos projekto autorių, archeologo, dailininko ir kultūros veikėjo. Pasak jo, pirmųjų tautinių vėliavų atsiradimas tiesiogiai siejasi su XVIII a. tautų pabudimu, kai vėliava ėmė atlikti funkcijas ne tik karo lauke, bet ir tapo tautos simboliu. 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvoje metu buvo sukurta mėlynos ir žalios spalvų derinio tautinė kokarda, kurią dėvėjo Lietuvos laisvę išsaugoti bandžiusieji sukilėliai. Vėliau, Abiejų Tautų Respublikai žlugus, atgijo diskusija dėl tautinių spalvų – nutarta, kad tautinė kokarda turi būti sudaryta iš baltos ir raudonos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – spalvų. Tačiau, populiarėjančių demokratinių pažiūrų poveikyje, buvo pradėta naudoti ir tuo metu lietuviška laikyta mėlyna spalva. Būtent balta, raudona ir mėlyna, naudotos 1893 m. sukilime, anuomet buvo laikomos Lietuvos tautinėmis spalvomis.

Carinės Rusijos okupacijos metais buvo bandymų tautinių spalvų derinį daryti iš žalios, baltos ir raudonos spalvų, tačiau nesėkmingai. Lietuviškos tautinės vėliavos koncepcija vis keitėsi. 1905 m. lietuvių suvažiavime Vilniuje J. Basanavičius siūlė raudonos spalvos ir balto raitelio derinį, tačiau šiai minčiai taip pat nebuvo pritarta. 1917 m., atsiradus Lietuvos valstybingumo atkūrimo perspektyvoms, tautinės vėliavos klausimas vėl labai aktyviai buvo svarstomas. Atgimė idėja remtis tautinėmis spalvomis, dažniausiai aptinkamomis lietuvių audiniuose – raudona ir žalia. Būtent tokiomis spalvomis ir Lietuvos istoriniais herbais ir buvo išpuošta Vilniaus miesto teatro salė lietuvių konferencijos metu, o visi 224 šios konferencijos delegatai segėjo tokių pačių spalvų derinio kaspinėlius švarkų atlapuose. Vėliau, T. Daugirdas, gerai suprasdamas heraldinius principus, pasiūlė vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona -  spalva, įterpiant ją tarp raudonos ir žalios juostų. 1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos Taryba, svarsčiusi J. Basanavičiaus siūlytas tautines spalvas, pridėjo T. Daugirdo siūlytą geltoną spalvą, pakeitė spalvų išdėstymą ir priėmė galutinį nutarimą. Dar po 6 dienų – balandžio 25 d. – oficialiai patvirtinta Lietuvos tautinė vėliava, kurią sudaro geltona, žalia ir raudona spalvos. Ji, nors ir būta įvairių svarstymų, nepakito iki šiol.

Mielieji, branginkime savo šalies istorinę atmintį, puoselėkime meilę Tėvynei ir visada išlikime ištikimi ir vieningi visų galimų negandų akivaizdoje!

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.

Paskutinį kartą redaguota: 2021-12-31 14:37