Naujienos

Sausio 2 d., pirmadienį, 13 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (I aukšte) vyks susitikimas su Europos Parlamento nariu prof. Liudu Mažyliu. 2023-aisiais ligoninė minės savo 100-metį, o būtent prof. Liudo Mažylio senelis gydytojas prof. Pranas Mažylis buvo pirmasis įsteigtos Panevėžio ligoninės vadovas 1918–1920 m. „Metų pradžioje kviečiu susitikti Panevėžyje. Šiam miestui 2023-ieji itin ypatingi – Respublikinė Panevėžio ligoninė pradeda minėti savo šimtmetį. Man didelė garbė ir atsakomybė simboliškai pradėti šiam iškiliam jubiliejui skirtą renginių ciklą“, – teigia prof. Liudas Mažylis ir kviečia pasimatyti. Renginys atviras visiems panevėžiečiams ir miesto svečiams.

Išleistas ligoninės 100-mečiui skirtas pašto ženklas

Renginio metu bus pristatytas proginis ligoninės šimtmečiui skirtas pašto ženklas ir vokas.irPirmasis jo egzempliorius bus įteiktas prof. Liudui Mažyliui. „Prieš paleidžiant į apyvartą ligoninės 100-mečiui išleistas pašto ženklas bus pristatytas personalui ir renginio svečiams. Man šis įvykis ypatingas ir dėl mano senelio prof. Prano Mažylio darbo šioje ligoninėje, ir dėl man paties kolekcinių bei filatelinių pomėgių“, – Respublikinės Panevėžio ligoninės 100-mečiui skirto pašto ženklo išleidimą ir pristatymą aptaria prof. L. Mažylis.

Pasak profesoriaus, labai simboliškai per istorinę atmintį susijungia tarpukario laikmetis, kuomet buvo įkurta dabartinė Respublikinė Panevėžio ligoninė, jo senelio prof. Prano Mažylio gyvenimas bei darbai ir paties L. Mažylio dabartinė veikla, asmeniniai pomėgiai.

Pristatys ir asmeninės kolekcijos parodą

Renginio metu Vasario 16-osios Akto originalo atradėjas, dabar su visuomenės sveikatos klausimais Europos Parlamente dirbantis prof. L. Mažylis visiems susirinkusiems taip pat pristatys ir savo privačios kolekcijos parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“. „Ši paroda skirta tai pačiai epochai kaip ir ligoninės įkūrimas, o nemaža dalis Signatarų autografų – iš mano senelio prof. Prano Mažylio šeimos paveldo“, – parodą trumpai apibūdina prof. L. Mažylis.

Vasario 16-osios Akto originalo atsiradimas 2017-aisiais Berlyne paskatino prof. L. Mažylį toliau gilintis į Signatarų asmenybes, veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais. O pirmieji autografai asmeninėje prof. L. Mažylio kolekcijoje atsirado kur kas anksčiau, dar 2015 m. juos aptikus šeimos archyve. Tarp jų – Mykolo Biržiškos raštas kolegai profesoriui Pranui Mažyliui dėl universiteto reguliamino svarstymo, Stepono Kairio laiškas iš Šveicarijos, Jono Smilgevičiaus pasirašyti įsipareigojimai dėl jo vadovaujamos firmos atliktinų darbų.  „Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą Signatarų parašų. Nuo to viskas ir prasidėjo. O nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus“, – pasakoja EP narys.

Parodoje atsiskleidžia mažiau žinomos arba netikėtos detalės apie Signatarų biografijas, asmenybes. Anot jo, šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse. „Per Signatarų asmenines patirtis galime suprasti ir mūsų modernios valstybės, visuomenės raidą, – teigia prof. L. Mažylis. – Man kiekvienas iš dvidešimt signatarų yra išskirtinis, labai nusipelnęs tautai ir valstybei“

Pasakodamas apie Respublikinę Panevėžio ligoninę, Vasario 16-ąją ir savo senelį profesorius pastebi įvairių netikėtų sąsajų. „Pranas Mažylis aktyviai susirašinėjo dėl savo grįžimo iš emigracijos į Lietuvą su Lietuvos Tarybos nariu daktaru Jurgiu Šauliu. O kartu simboliška, kad skelbimas apie mano senelio prof. P. Mažylio pradedamą gydytojavimą Panevėžyje buvo paskelbtas laikraščio „Lietuvos Aido“ 1918 m. vasario 16 d. numeryje“, – pristato prof. L. Mažylis.