Naujienos

Praėjo jau 80 metų, kai Panevėžio apskrities ligoninės kieme buvo pastatytas paminklas sovietinių saugumo struktūrų žiauriai nužudytiems trims Panevėžio chirurgams: Stanislovui Mačiuliui, Juozui Žemguliui, Antanui Gudoniui ir gailestingajai seseriai Zinaidai Emilijai Kanis-Kanevičienei. Vykstant karui ir keičiantis valdžioms, ne tik žmonėms, bet ir paminklui, stovinčiam ligoninės kieme, teko dramatiški išgyvenimai.

 

Istorija mums mena, kad 1941 metų birželis tiek Lietuvoje, tiek Panevėžyje buvo itin tragiškas – prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai, represijos, žudynės. Daug panevėžiečių nukentėjo per 1941 metų birželio trėmimus.

1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių žiauriai nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė.

 

Siekiant pagerbti ir taip išsaugoti žuvusiųjų atminimą, Panevėžio apskrities valdybos nario Petro Butkaus iniciatyva buvo sudarytas paminklo statymo komitetas. Komiteto nariai: Panevėžio apskrities valdybos atstovas P. Butkus, Panevėžio apskrities ligoninės direktorius Kazys Gudelis ir gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Paminklo projektą paruošė ir darbus įvykdė skulptorius Bernardas Bučas. Kartu dirbo akmenskaldys S. Miškinis. Lėšas paminklo statybai skyrė Panevėžio apskrities valdyba, aukojo miesto gyventojai.

1943 m. rugsėjo 19 dieną, sekmadienį, prie Panevėžio apskrities ligoninės Didžiųjų rūmų vyko iškilminga paminklo atidengimo ceremonija. Prieš iškilmes Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas laikė gedulingas pamaldas, pasakė pamokslą. Po pamokslo paminklo statymo komiteto įgaliotas gydytojas Kazys Gudelis padėkojo vyskupui Kazimierui Paltarokui už laikytas pamaldas. Paminklą atidengė Vidaus reikalų Generalinis tarėjas mjr. J. Pyragius.

 

Karo pabaigoje, bombardavimo metu, paminklas nužudytiems gydytojams buvo apgadintas. 1944 m. gydytojo J. Statkevičiaus iniciatyva paminklas buvo išsaugotas nuo sunaikinimo, slapta jį užkasus toje vietoje kur jis stovėjo.

1988 m. pirmajame Sąjūdžio mitinge Panevėžyje viešai įvardyta, kad tris Panevėžio ligoninės gydytojus bei gailestingąją seserį nužudė besitraukiantys sovietiniai okupantai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės narių iniciatyva paminklas nužudytiems gydytojams atstatytas. Paminklą atkasant ir jį atstatant aktyviai dalyvavo Panevėžio respublikinės ligoninės chirurgai. 1988 m. lapkričio 1 d. atstatytas paminklas atidengtas dalyvaujant Panevėžio medikams, miesto visuomenei, respublikinės Chirurgų draugijos atstovams. Atstatytą paminklą pašventino Panevėžio Katedros klebonas monsinjoras J. Antanavičius. Paminklą atnaujino Panevėžio skulptoriai A. Pajuodis ir A. Vytėnas. 1989 m. birželio 26 d., nužudytų gydytojų mirties metinių minėjimo proga, paminklas restauruotas – atstatytas užrašas, atkurtos kai kurios detalės.

 

Akmeninis paminklas susideda iš trijų dalių. Dviejuose paviršiuose užrašyta „GELBĖJO KITUS ir ŽUVO PATYS“, su atitinkamomis iliustracijomis, o paminklo priekyje po gydytojų profilių bareljefų buvo iškalti žodžiai: PANEVĖŽIO APS. LIGONINĖS GYD. ST. MAČIULIS, J. ŽEMGULYS, A. GUDONIS ŽIAURIAI BOLŠEVIKŲ NUŽUDYTI 1941.VI.26. Siekiant įamžinti žiauriai nukankintų gydytojų atminimą, jų pavardėmis buvo pavadintos Panevėžio gatvės.

 

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas visada akcentuoja istorinės atminties svarbą, nes „istorinė tiesa visada yra ir bus aukščiau už bet kokį politikavimą ar sąmoningą faktų iškraipymą“. Direktorius patikino, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė visada atmins šiuos garbius, išdidžius ir ištikimus Tėvynei ir Hipokrato priesaikai medikus. Kiekvienais metais ligoninės vidiniame kiemelyje prie paminklo yra uždegamos žvakelės ir padedama gėlių, taip prisimenamos Panevėžio ligoninėje dirbusių medikų žudynės – didžiulė netektis ir svarbus įvykis Panevėžio, Lietuvos bei visos medicinos istorijoje.