Naujienos

Artėjant vasarai viena aktualiausių temų tampa odos apsauga nuo saulės.  Ne veltui gegužės mėnuo visame pasaulyje  minimas kaip odos vėžio ir melanomos prevencinis mėnuo. Odos vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio rūšis. Beveik visi odos vėžio atvejai gali būti veiksmingai gydomi, jei jie nustatomi anksti, todėl svarbu atkreipti dėmesį į mažiausius odos pakitimus.

Oda yra didžiausias kūno organas. Jis apsaugo nuo karščio, saulės spindulių, sužalojimų ir infekcijų, taip pat padeda kontroliuoti kūno temperatūrą ir kaupia vandenį, riebalus ir vitaminą D. Oda turi kelis sluoksnius, tačiau du pagrindiniai sluoksniai yra epidermis (viršutinis arba išorinis sluoksnis) ir derma (apatinis arba vidinis sluoksnis). Odos vėžys prasideda epidermyje, kurį sudaro trijų rūšių ląstelės:

Suragėjusios ląstelės: plonos, plokščios ląstelės, kurios sudaro viršutinį epidermio sluoksnį. Bazinės ląstelės: apvalios ląstelės po suragėjusiomis ląstelėmis. Melanocitai: ląstelės, gaminančios melaniną ir randamos apatinėje epidermio dalyje. Melaninas yra pigmentas, suteikiantis odai natūralią spalvą. Kai oda yra veikiama saulės, melanocitai gamina daugiau pigmento, todėl oda tamsėja.

Odos vėžys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jis pasireiškia odoje, kuri dažnai yra saulės spindulių veikiama, pavyzdžiui, veido, kaklo ir rankų.

Viskas, kas padidina jūsų galimybę susirgti liga, vadinama rizikos veiksniu. Rizikos veiksnys nereiškia, kad susirgsite vėžiu. Rizikos veiksnių neturėjimas nereiškia, kad nesusirgsite vėžiu.

1. Šviesi oda. Žmonėms, kurių oda yra šviesi ir dėl to odoje yra mažiau melanino, yra didesnė rizika susirgti, nes organizmas mažiau apsaugotas nuo kenksmingų UV spindulių, oda dažniau nudega.
2. Stiprūs odos nudegimai. Jei esate kada stipriai nudegęs saulėje odą, įskaitant pūslių atsiradimą ar net kraujavimą, jums gali kilti didesnė rizika susirgti odos vėžiu. Todėl būtina naudoti apsaugą nuo UV spindulių (ypač vaikams).
3. Didelis skaičius apgamų. Odos vėžys ir pakitę apgamai - glaudžiai susiję.
4. Šeimoje, giminėje buvę odos vėžio atvejai.
5. Susilpnėjusi imuninė sistema, vartojami įvairūs vaistai, riebus maistas taip pat yra vėžio rizikos veiksniai ir gali išprovokuoti šios ligos atsiradimą.
6. Egzemos, spuogų ir kitų odos ligų gydymas spinduliuote gali padidinti odos vėžio, ypač bazinių ląstelių karcinomos, riziką.
7. Jau buvęs piktybinis odos vėžys. Asmenys, sirgę melanoma, turi didesnę riziką vėl susirgti melanoma.

1. Apsaugoti odą nuo saulės ir kitų ultravioletinių (UV) spindulių šaltinių.
2. Nuo 10:00 iki 16:00 nebūkite saulėje. Apsirenkite ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis arba ilgu sijonu, skrybėle ir akiniais nuo saulės.
3. Naudokite apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF 15 ar didesnis. Vengti odos nudegimų. Būti atsargiems prie vandens telkinių, smėlio ir snieguotoje aplinkoje. Šios terpės atspindi žalingus saulės spindulius, taigi didina nudegimų tikimybę.
   1. Nesilankyti soliariumuose.
   2. Norint įdegusios odos, verčiau naudoti savaiminio įdegio priemones.
   3. Reguliariai apžiūrėti savo odą (bent 1 kartą per mėnesį). Pastebėjus įtarimą keliančių pakitimų, nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą.
   4. Net neturint nusiskundimų, kartą per metus rekomenduojama profilaktinė gydytojo dermatologo apžiūra.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija