Naujienos

Poezijos popietė „Rudens rožė“ Likėnų reabilitacijos ligoninėje

(Justinas Marcinkevičius)

Paskutinių rudens dienų tėkmėje sulaukėme pirmojo sniego, kuris užklojo Likėnų parke  dar skaisčiai raudonai žybsinčias krūmokšnių uogas. Visi žolynai jau nubyrėjo, nuvyto... Išeidamas nebūtin, ruduo paslapčia susirinko visus medžių lapus, gėlynų žiedus, palikdamas mums įkyriai smelkiantį lietų, vėją ir daug tamsos valandų.

Likėnų reabilitacijos ligoninėje besigydančios pacientės Ritos Aurelijos Žeromskienės iniciatyva, lapkričio 23 d. I korpuso II aukšto poilsio kambaryje vyko poezijos popietė „Rudens rožė“, kurios metu renginio temai išvystyti popietės dalyviams skambėjo A. R. Žeromskienės daug metų rinktos skambios, jausmingos ir prasmingos lietuvių poetų eilės. Renginį organizavo ligoninės socialinė darbuotoja S. Čyžiutė ir medicinos psichologė R. Ivanovienė.

Nuo vaikystės pacientė pamilo poeziją, dalyvavo skaitovų konkursuose - skaitė V. Palčinskaitės, J. Marcinkevičiaus, E. Mezginaitės ir kitų lietuvių autorių eilės. Per ilgus draugystės su poezija metus, ji atsirinko kiekvienam gyvenimo etapui artimiausius eilėraščius, kuriuos suskirstė į tris ciklus – pavasario, vasaros ir rudens poezija. Popietė buvo ne tik romantiška, jausminga, bet ir žaisminga -  skaitovė deklamavo eilėraščius, o renginio dalyviai turėjo atspėti jų autorių. Laimėtojai buvo apdovanoti saldžiais prizais. 

Pasibaigus renginiui, jo dalyviai dėkojo už jausmingai ir prasmingai praleistą laiką, kurio metu trumpam pasimiršo rudeninės darganos ir asmeninės bėdos. Už puikiai pravestą poezijos valandėlę, ligoninės pacientų ir personalo vardu Ritai Aurelijai Žeromskienei  buvo padėkota ne tik gausiais plojimais, nuoširdžiomis šypsenomis, bet ir įteikta mineralinio vandens „Likėnai“, suvenyras -  angeliukas su Likėnų ligoninės simboliu – šaltinio versme ir nuo rudens „pabėgusi“ rožė.

Dėkojame Ritai Aurelijai Žeromskienei už parodytą iniciatyvą, linkime kūrybinės sėkmės, įkvėpimo, puikios sveikatos, asmeninės laimės.