x

Prevencinės programos

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirštamumą nuo jos. Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir Vilniaus, Kauno apskrityse, kaip bandomoji, pradėta vykdyti nuo 2009 metų. Po dvejų metų į ją įsijungė Klaipėdos, Šiaulių apskritys, nuo 2012 07 01 Panevėžio apskritis.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vykdo šeimos gydytojai. Programos esmė: 50–74 metų amžiaus asmenims siūloma kartą per dvejus metus atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Dėl to reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paslauga privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam pacientui nieko nekainuoja, nes ją apmoka ligonių kasa.

Pacientui duodamas nemokamas slapto kraujavimo išmatose testas. Šį testą pacientas atlieka pats. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Kolonoskopijos tikslas – apžiūrėti visą storąją žarną iki pat aklosios žarnos.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo paslauga

Šeimos gydytojas

Paciento siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją paslauga

Šeimos gydytojas

Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas

Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas reanimatologas

Biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas

Patologijos centrai ar tarnybos

Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas. Pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas – chirurginis. Esant reikalui, skiriama chemoterapija. Pastaruoju metu ji sėkmingai derinama su naująja biologine terapija.

Reikia pažymėti, kad ankstyvojoje vėžio stadijoje storosios žarnos ligos simptomai beveik nepastebimi, nes jie nėra specifiniai. Tai pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, neišsituštinimo jausmas, vėliau – kraujavimas. Liga yra pavojinga, tačiau diagnozuota ikivėžinėje stadijoje – išgydoma.

 


Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Pagal programą šeimos gydytojo institucijoje priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) tyrimas kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai vyrams nuo 50 iki 75 metų. Jaunesniems, 45 metų sulaukusiems vyrams, šis tyrimas atliekamas tuomet, kai jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Esant reikalui, pacientas siunčiamas urologo konsultacijai. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimas apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga

Šeimos gydytojas

Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas

PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina priešinė liauka. Nedidelis jos kiekis visada būna sveiko vyro kraujyje. Esant liaukos vėžiui, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja, bet aptikus padidėjusį rodiklį negalima 100 proc. tvirtinti, kad aptiktas ir priešinės liaukos vėžys. PSA lygis padidėja ne tik dėl vėžio – taip gali atsitikti senstant, esant priešinės liaukos uždegimui, šlapimo takų infekcijai, įvedus kateterį, po šlapimo pūslės ar priešinės liaukos chirurginių intervencijų, priešinės liaukos masažo ar kitokio mechaninio šios liaukos dirginimo, pavyzdžiui, važiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir pan.). Vadinasi, padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti priešinės liaukos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus tyrimus: būtina atlikti priešinės liaukos biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopiškai. Tai atlieka gydytojai specialistai – urologai. Priešinės liaukos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti liaukoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai. Pirmojoje ligos stadijoje pacientai dažniausiai niekuo nesiskundžia, nors pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Vėlesnėse stadijose pacientus vargina kasdienis dažnas ir skausmingas, staigiai atsirandantis noras šlapintis, dažnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis, vėliau apskritai sunku pradėti šlapintis, atsiranda skausmas juosmens ar klubo srityje, prasideda impotencija. Svarbu žinoti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia, jog vyras serga priešinės liaukos vėžiu. Gali būti, kad pacientas serga prostatitu (priešinės liaukos uždegimu) ar gerybine priešinės liaukos hiperplazija (nenavikiniu priešinės liaukos padidėjimu). Atsiradus minėtiems simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo. I ir II stadijos priešinės liaukos vėžys yra visiškai išgydomas. Gydymui gali būti pasirenkama operacija, vidinė spinduliuotė (brachiterapija), išorinė spinduliuotė ar vaistai. Net ir po 10 metų tiriant pacientus, 85 proc. atvejų nerandama ligos atsinaujinimo požymių. Gydant III stadijos vėžinį procesą, liga kontroliuojama, nes Lietuvoje taikomi patys pažangiausi pasaulyje gydymo metodai. IV stadijos vėžys yra sunkiai gydomas, nes metastazės išplinta į kitus organus, tačiau atitinkamai gydant, pagerinama paciento gyvenimo kokybė ir trukmė.


Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa

Pasaulio sveikatos organizacija išskiria prevenciją, pagal kurią yra atrenkamai pacientai, turintys didelę riziką (rizika gali būti nedidelė, vidutinė, didelė ir ypač didelė) susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent šios kategorijos žmonėms prevencija yra pati efektyviausia. Dėl šios priežasties vis plačiau taikomos didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913). Vienas iš programos uždavinių – nustatyti širdies ir kraujagyslių ligomis galinčius sirgti asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai. Kitas uždavinys yra parengti prevencijos programas ir siųsti šiuos asmenis konsultuoti pas gydytojus specialistus (kardiologus) į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Juose pacientai nuodugniai ištiriami – atliekamas laboratorinis, kardiologinis ir angiologinis tyrimai. Nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ypač didelė, užtikrinama paciento ilgalaikė prevencinė priežiūra bei atliekami pakartotiniai tyrimai. Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Ji apima sveikatos priežiūros paslaugų teikimą:

  1. pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos gydytojo institucija);
  2. specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir kt.).

Programos priemonės pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomos vieną kartą per metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

 

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga. Ši šeimos gydytojo teikiama paslauga apima:

  1. įsakymu patvirtintos formos informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai;
  2. pokalbius su pacientais apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą;
  3. gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
  4. bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  5. didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  6. mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  7. trigliceridų koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  8. elektrokardiogramą (12 derivacijų);
  9. bendrosios paciento širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimą pagal Europos kardiologų draugijos patvirtintą širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės skaičiavimo sistemą SCORE;
  10. gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą po gliukozės krūvio, jei paciento kraujo plazmoje gliukozės koncentracija nevalgius siekia nuo 5,6 mmol/l iki 7,8 mmol/l;
  11. intensyvaus paciento gyvensenos keitimo schemos ir pirminės prevencijos priemonių plano sudarymą, jei pacientui taikytina viena šių sąlygų:
    11.1. bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE – 5 ir daugiau procentų;
    11.2. aterosklerozė kituose arterijų baseinuose;
    11.3. ankstyvosios išeminės (koronarinės) širdies ligos šeiminė anamnezė (tėvai ar vaikai, sirgę išemine širdies liga: vyrai – jaunesni nei 45 metų, moterys – jaunesnės nei 55 metų);
    11.4. bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo serume didesnė nei 7,5 mmol/l;
    11.5. mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujo serume didesnė nei 6 mmol/l arba įtariama pirminė šeiminė dislipidemija;
  12. siuntimą į specializuotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinį išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, jei pacientui įtariamas ar yra nustatytas cukrinis diabetas, arba nustatytas metabolinis sindromas, t. y. jei paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 toliau išvardytų kriterijų:
    12.1. vyrų liemens apimtis >= 102 cm, moterų >= 88 cm;
    12.2. serumo trigliceridai >= 1,7 mmol/l;
    12.3. didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų < 1, 03 mmol/l, moterų < 1,29 mmol/l;
    12.4. arterinis kraujospūdis: sistolinis >= 130 mmHg arba diastolinis >= 85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus;
    12.5. gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius >= 5,6 mmol/l.

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos

Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga su šeimos gydytojo siuntimu. Ši paslauga teikiama pacientams, kuriems taikytinos 1.12 punkte išvardytos sąlygos ir apima:

  1. echokardiografiją dvimačiu režimu ir doplerinį tyrimą;
  2. veloergometriją;
  3. kaklo ir (ar) periferinių kraujagyslių dvigubą ultragarsinį skenavimą;
  4. kulkšnies-žasto indekso nustatymą;
  5. C reaktyvaus baltymo kiekio nustatymą;
  6. gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
  7. mikroalbuminurijos nustatymą;
  8. bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  9. didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  10. mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  11. trigliceridų koncentracijos kraujo serume nustatymą;
  12. glomerulų filtracijos greičio nustatymą;
  13. pacientų, priskirtinų ypač didelės rizikos grupei, atranką pagal šiuos kriterijus:
    13.1. veloergometrijos metu naujai nustatyta miokardo išemija;
    13.2. echokardiografijos metu rasta didelė kairiojo skilvelio hipertrofija (moterims 110 g/m-2 ir daugiau, vyrams 134 g/m-2 ir daugiau);
    13.3. pacientų, sergančių metaboliniu sindromu, specialių laboratorinių ir angiologinių tyrimų metu aptikti uždegiminiai bei angiologiniai aterosklerozės progresavimo žymenys;
  14. arterijų funkcijos tyrimą (arterijų standumo tyrimą ir nuo endotelio priklausomos vazodiliatacijos mėginį);
  15. rekomendacijų dėl ilgalaikės prevencijos programos parengimą, pacientų, priskiriamų ypač didelės rizikos grupei, intensyvaus gyvensenos keitimo, stebėjimo ir gydymo plano sudarymą, aterosklerozę stabdančios farmakoterapijos skyrimą ir šeimos gydytojų informavimą apie paciento ištyrimo rezultatus.

Specializuoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniai

 


Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80–90% moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60–70 % sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40–50% sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10–15% moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 metų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-729. Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai)

Mamogramų atlikimo paslauga

Įstaigos, turinčios mamografijos aparatus (siunčia šeimos gydytojai)

Mamogramų vertinimo paslauga

Įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, skirtas krūtims tirti (lot. glandulia mama – pieno liauka, grafo – rašyti), atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais. Atliekama po 2 kiekvienos krūties mamogramas – krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas. Kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu krūtyse, kai jos suspaudžiamos atliekant tyrimą. Šiek tiek suspausti krūtį tyrimo metu būtina siekiant gauti geros kokybės mamogramą. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę. Mamogramas įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas jose pakitimų. Atkreipiame dėmesį, kad profilaktiškai patikrinus mamografu moteris, kurios tikrintis ateina manydamos, kad yra visiškai sveikos, piktybiniai augliai nustatomi vienai iš 200 patikrintųjų. Vėžio pradžia – mažytė pakitusi ląstelė. Tokioms ląstelėms dalijantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas – navikas. Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net apie 10–15 metų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama virš 1300 naujų krūties vėžio atvejų, kas savaitę nuo jo miršta apie 12 moterų. Išskiriami krūties vėžio rizikos veiksmai: negimdymas arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), nėštumo nutraukimas, pakaitinės hormonų terapijos naudojimas ilgiau nei 5 m., 3 ar daugiau vėžio atvejų tarp artimų giminaičių, ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m., nutukimas, alkoholio vartojimas.


Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa

Nors sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys (carcinoma in situ), taip pat dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Ji patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. Nr. V-482 įsakymu.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga

Šeimos gydytojai arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai – gydytojai akušeriai-ginekologai

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga

Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga

Patologijos skyriai ar tarnybos

Gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga

Tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio moterys kviečiamos vieną kartą per trejus metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai paima nuo gimdos kaklelio paviršiaus ten esančios medžiagos ląstelių – tepinėlį (procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga). Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, pacientei nedelsiant pasiūloma atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduojamas galimas gydymas. Negydoma liga gali tapti mirties priežastimi. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas lytiniu būdu. Tikimybė užsikrėsti ŽPV atsiranda jau pirmųjų lytinių santykių su partneriu metu ir tęsiasi visą aktyvų moters lytinį gyvenimą. Gimdos kaklelio vėžys – antroji dažniausiai diagnozuojama vėžio forma pasaulyje tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir trečioji pagal paplitimą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio. 80 proc. visų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio užregistruojama besivystančiose šalyse. Galima teigti, kad pasaulyje kas 2 minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, Europoje – kas 18 minučių. Lietuvoje kiekvieną darbo dieną 1 moteris miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

 


Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Todėl raginame tėvelius, turinčius 6–13 metų (kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys odontologai su padėjėjais arba burnos higienos specialistai po gydytojo odontologo apžiūros. Nuo 2005 m. silantams bei odontologų paslaugoms apmokėti lėšų skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tad patiems tėveliams už vaikų dantų silantavimo paslaugą mokėti nereikia. Privačiai dirbantys odontologai, jeigu jie su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudarę sutarties, tokių paslaugų nemokamai neteikia.Neseniai išdygusio nuolatinio danties dantų vagelės ne visiškai mineralizuotos, todėl labiau pažeidžiamos rūgščių ir ėduonies. Tai aštuonis kartus labiau dantų ėduonies pažeidžiamos vietos nei lygus emalio paviršius. Todėl dantų dengimas silantais rekomenduojams kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta. Silantai, hermetizuodami danties vageles, apsaugo dantis nuo ėduonies patį kritiškausią laikotarpį, per kurį labiau įgundama prižiūrėti burną, taisyklingai valyti dantis bei tinkamai maitintis. Jeigu dantis jau pažeistas ėduonies, tenka jį gydyti ir plombuoti – silantai tokiu atveju nepadės. Todėl negalima silantavimo vertinti abejingai – labai svarbu laiku pasirūpinti vaikų dantų apsauga.

 

 

Paskutinį kartą redaguota: 2019-07-30 00:01