x

Pacientų žiniai

Dokumentai, reikalingi darbingumo lygiui nustatyti

Dokumentai, reikalingi neįgalumo lygiui nustatyti

 

Laboratoriniai tyrimai

Pacientui, atvykusiam pas šeimos gydytoją, nemokamai gali būti atlikti pirminio lygio tyrimai, kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tai:

  • hematologinis kraujo tyrimas,
  • glikemijos kiekio kraujyje nustatymas,
  • gliukozės toleravimo mėginys,
  • C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG tyrimas,
  • šlapimo tyrimas juostele (su analizatoriumi),
  • kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas,
  • kreatinino ir šlapalo (urea) ,
  • cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas. 

Visi šie tyrimai yra numatyti Šeimos gydytojo medicinos normoje ir atliekami pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Jei šių tyrimų gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs pati neatlieka, ji turi užtikrinti šių laboratorinių tyrimų atlikimą sudarydama sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga. 

Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šie tyrimai yra nemokami jei tyrimą atlikti paskyrė šeimos gydytojas. Tačiau už tyrimus reikės susimokėti, jei apdraustieji patys, be gydytojo paskyrimo, pageidauja atlikti šiuos tyrimus ar dėl šių tyrimų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkas. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka numato laboratorinius tyrimus ir sveikatos tikrinimų dažnį pagal amžiaus grupes. Juos suaugusiems asmenims, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, nemokamai atlieka šeimos gydytojas.

Tvarkoje nurodyta, kad suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami 1 kartą per 2 metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami dažniau – 1 kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas – 1 kartą per 2 metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas 1 kartą per metus.

Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami tokia tvarka: vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: 1 mėnesio amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos; 5–6 mėnesių amžiaus; 2–3 metų amžiaus; 6–7 metų amžiaus; 12–14 metų amžiaus. 12–14 metų amžiaus papildomai būtina nustatyti ir gliukozės kiekį kraujyje.

Norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Teisės aktais yra numatyti tyrimai, už kuriuos nereikia mokėti pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis. 

Papildomai iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms apmokamos tokios pagrindinės tyrimų grupės:

- glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas. Šeimos gydytojas šį tyrimą skiria pacientui, kuriam pagal Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas. Šis tyrimas parodo, kokie diabetu sergančio ligonio gliukozės kiekiai buvo per pastaruosius tris mėnesius. Tyrimas ypač svarbus diabeto komplikacijų prevencijai. Padidėjusi šio rodiklio reikšmė rodo, kad būtina tolesnė diabeto gydymo korekcija. Per kalendorinius metus iš PSDF biudžeto lėšų apmokama iki 4 glikozilinto hemoglobino tyrimų vienam pacientui. Pakartotinis tyrimas skiriamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo ankstesnio glikozilinto hemoglobino tyrimo-

- kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimas. Protrombino laiko (INR) nustatymas) skiriamas pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Per kalendorinius metus apmokama iki 12 tyrimų. Šių tyrimų atlikimo dažnumas nereglamentuojamas, tai sprendžia gydantis gydytojas.

- nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti ir, esant reikalui, antibiotikogramos atlikimas, nėščiosios kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas, nėščiosios Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh neigiama, o vyro Rh teigiama kraujo grupė, nėščiosios kraujo tyrimas dėl sifilio (RPR), nėščiosios kraujo tyrimas dėl ŽIV antikūnų.

- asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, kraujo tyrimai: RPR testas, TPHA testas, ŽIV serologinis antikūnų testas, anti-HCV testas. 

Už visus šiuos tyrimus, paskirtus šeimos gydytojo, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia.

Siųsdamas planinei operacijai šeimos gydytojas turi atlikti jo kompetencijai priskirtus reikalingus tyrimus.Nuo 2012 m. spalio 18 d. iš PSDF biudžeto kompensuojami ir šie kraujo tyrimai: 

  • protrombino laiko (SPA),
  • tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas,
  • aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas,
  • kraujo grupės pagal ABO antigenus ,
  • rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas. 

Pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris sprendžia, kokių tyrimų pacientui reikia. Šeimos gydytojas turėtų informuoti, kurie iš jų yra mokami, kurie – nemokami.

Šeimos gydytojas, esant neaiškiai diagnozei, pacientą siunčia konsultacijai pas gydytoją specialistą. Šeimos gydytojas privalo atlikti visus pirminiam lygiui pagal paciento ligą priklausančius tyrimus ir užpildžius formą 027/a pateikti Konsultacijų poliklinikos gydytojams konsultantams. Gydytojas konsultantas, išklausęs paciento nusiskundimus, jį apžiūrėjęs, nustatęs preliminarią diagnozę, pagal šio gydytojo kompetenciją, skiria būtinus papildomus tyrimus, jų tarpe ir laboratorinius. Už gydytojo konsultanto skirtus tyrimus pacientui mokėti nereikia. Tačiau, jei gydytojui konsultantui ir pacientui sutarus tikslinga atlikti papildomai mokamus tyrimus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus  įsakymais, galima nustatytą kainą sumokėti Konsultacijų poliklinikos kasoje. Tuo atveju paciento pasirinkimas turi būti įvardytas medicinos dokumentuose ir patvirtintas paciento ir gydytojo parašais. Jei pacientui kyla klausimų dėl mokėjimo už paslaugas , pacientas gali pasiteirauti apie mokamų paslaugų kainas Konsultacijų poliklinikos registratūros kasoje arba kreiptis į administraciją. Jeigu gauti atsakymai netenkina, galima kreiptis į Panevėžio teritorinę ligonių kasą.

 

Atmintinė pacientui dėl pasiruošimo kraujo tyrimams

Bendrieji reikalavimai:

  1. Prieš atliekant kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo atliekamų tyrimų rūšies) nevalgykite, negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi. Gerkite tik vandenį.
  2. Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, mažiau valgykite riebaus ir kepto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienoms.
  3. Valandą iki tyrimo nerūkykite.
  4. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus atlikite iki 10 val. ryto.
  5. Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, fizinio krūvio (nesportuokite) ir streso. Prieš tyrimą nusiraminkite ir pailsėkite 10-15 min.
  6. Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų po gydymosi vaistais. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo. Jei jūs vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
  7. Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, o prieš imant kraują PSA ir LPSA tyrimui, negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimų, biopsijos.
  8. Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu. Todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis savo gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
  9. Prieš atliekant streso hormonų tyrimą (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina nusiraminti, procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekį kraujyje.

Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia Jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia tyrimus dėl infekcinių ligų atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 46 punktu, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2013-03-29 sutarties Nr. 10-145 su Panevėžio Teritorine ligonių kasa 10.9 punktu, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 36 punktu, 

„Pacientai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus“

 

Paskutinį kartą redaguota: 2019-07-31 13:39