Ligoninės Istorija

Ligoninės istorija

Panevėžys pradėjo augti 1503 metais, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte nurodė dešiniajame Nevėžio upės krante pastatyti bažnyčią, tam tikslui skirdamas savo karališkųjų žemių plotą tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Tyrinėjimais nustatyta, kad jokių žinių apie medikus gyvenusius ar dirbusius šiame krašte tuo laikotarpiu, nėra. 

1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalius Žygimantas III padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vicekancleriui Steckeliškių ir Daukniūnų valdas, esančias Šilagalio vaitystėje, nurodydamas jose parinkti vietą bažnyčiai, kapinėms, klebonijai ir vargšų prieglaudai. Pastaroji ir turėjo būti pirmoji špitolė (ligoninė) Panevėžyje. XVIII a. istoriniuose dokumentuose (teismų knygose, žemės surašymo aktuose) aptinkamos pirmosios žinios apie profesionalius medikus Panevėžyje.

Tiksli Panevėžio ligoninės įkūrimo data nėra žinoma. Spėjama, kad pirmoji ligoninė Panevėžyje buvo įsteigta apie 1840 metus miesto centre, dabartinėje A. Smetonos gatvėje. Tačiau pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo Rankraščių skyriuje esančius raštus galima daryti prielaidą, kad Panevėžio mieste ligoninė buvo atidaryta žymiai anksčiau, negu iki šiol buvo rašyta (1823 m. Vilniaus gubernijos gydymo valdybos ataskaita).

Panevėžio krašto ligoninė, veikusi prieš I Pasaulinį karą, buvo išlaikoma caro valdžios. Ji turėjo ankštas, ligoninės reikmėms ir jos specifikai nepritaikytas patalpas, o miesto dūma stokojo lėšų ir naujos ligoninės statybai, ir gydytojų atlyginimams.  Per I Pasaulinį karą vokiečiai buvo okupavę Panevėžį, tačiau jų valdžia nesirūpino, kad būtų tinkamai sprendžiami gyventojų sveikatos apsaugos klausimai. Žmonių sveikata blogėjo dėl maisto trūkumo, nuolatinės psichologinės įtampos. Visame krašte plito epidemijos. 1918 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tarp kitų skubių valstybės kūrimo darbų buvo pasirūpinta ir žmonių sveikatos apsauga. Panevėžyje kūrėsi medicinos įstaigos, draugijos, kurios rūpinosi šiais reikalais. Kadangi medicinos pagalba Panevėžio mieste buvo išblaškyta ir nepatogi, o pastatai stovėjo skirtingose vietose ir toli vienas nuo kito, tai apskrities savivaldybė 1921 metais nutarė įkurti ligoninę vienoje vietoje. Iš Žemės reformos valdybos buvo gautas 5,3 ha žemės plotas dešiniajame Nevėžio krante, Smėlynės gatvėje. Šioje teritorijoje stovėjo Panevėžio Senamiesčio dvaras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais priklausęs Senamiesčio bažnyčiai. Valdant carui, 1841 m. šios žemės buvo suvalstybintos ir paskirtos kolegijos patarėjui generolui, inžinieriui Zacharijui Liackiui. Jis prižiūrėjo kitoje upės pusėje vykdomą realinės mokyklos (vėliau vadintos vyrų gimnazija) statybą ir, kad patogiau būtų persikelti per Nevėžio upę, pastatė medinį pėsčiųjų tiltą, dėkingų panevėžiečių dar ilgai vadintą Liackio tiltu. XIX a. pabaigoje Liackio dvarą valdė generolas Nikolajus Čaikovskis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šios žemės savininkai neatsišaukė ir dvaro teritorija su joje buvusiais pastatais buvo paskirta apskrities ligoninei. 1923 m. gruodžio 16 d. įvyko ligoninės atidarymo iškilmės. Tų pačių metų pabaigoje Panevėžio apskrities taryba ligoninei išplėsti paskyrė papildomų lėšų. Tad prie naujai pastatytos dviejų aukštų medinės ligoninės, 1924 m. išaugo mūrinis pastatas. Tuo metu ligoninėje buvo 80 lovų. 1924 m. kovo mėn. 27 d. apskrities taryba patvirtino Panevėžio ligoninės statutą, kuris įpareigojo miesto savivaldybę išlaikyti šią gydymo įstaigą.

 

Panevėžio medikų profesionalumas garsino ligoninę, todėl sparčiai daugėjo čia norinčių gydytis pacientų. Ėmė trūkti patalpų. 1927 m. buvo pradėtas statyti dviejų aukštų mūrinis ligoninės pastatas. 1930 m. pabaigoje jis buvo atidarytas. Tai leido ligoninei išsiplėsti iki 120 lovų, iš kurių 60 buvo chirurginio profilio. Siekiant tobulinti gydytojų kvalifikaciją, nuo 1933 m. visi gydytojai ligoninės lėšomis kas ketveri metai privalėjo vykti mokytis į užsienio klinikas. Nuo 1934 m. prie ligoninėje buvo pradėti organizuoti 6 mėnesius trunkantys slaugių kursai. Pagerinus gydymo sąlygas  ir sukomplektavus sumanų, savo darbui nuoširdžiai atsidavusį, personalą, išaugo žmonių pasitikėjimas Panevėžio medikais. Ligoninė buvo perpildyta pacientų, todėl 1935 metais susirūpinta jos išplėtimu. Architektui Vytautui Lansbergiui-Žemkalniui parengus projektą, pradėtas statyti ligoninės priestatas, kuris 1936 m. gruodžio mėnesį atidarytas. Ligoninė išaugo iki 150 lovų. Atsirado vietos gydytojų kabinetams, pagalbinėms patalpoms.

1940 m. birželio mėnesį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Panevėžio krašto sveikatos apsaugos srityje, kaip ir visoje šalyje,  įvyko daug esminių pokyčių, kurie tik okupacijos pradžioje atrodė pažangūs ir visiems gyventojams žadantys vienodas galimybes. Panevėžio krašto medikai skaudžiai patyrė prasidėjusias sovietų represijas: trėmimą į Sibirą, žudynes,  įkalinimą. 1941 m. birželio 26 d. enkavedistai nepagrįstai apkaltino ir valstybės saugumo pastato rūsyje žiauriai nužudė Panevėžio ligoninės vedėją J. Žemgulį, chirurgus S. Mačiulį ir A. Gudonį bei gailestingąją seserį Z. Kanis-Kanevičienę. Nužudytiems medikams atminti, 1943 m. rugsėjo 19 d. ligoninės kiemelyje buvo atidengtas skulptoriaus B. Bučo paminklas.

II Pasaulinio karo metais siautėjo užkrečiamos ligos, trūko slaugymo priemonių ir vaistų. Ligoninės personalas negalėjo dirbti kokybiškai ir visomis pajėgomis. Po karo prasidėjus pakartotinai sovietų okupacijai, gyventojus ir toliau vargino sunkumai, plito infekcinės ligos, o medikai buvo išblaškyti karo audros. 1944 m. pabaigoje buvo bandoma atgaivinti sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigų veiklą, todėl palaipsniui prasidėjo Panevėžio ligoninės atstatymo darbai. Vykstant pokario rezistencijos kovoms, Panevėžio ligoninės medikai vykdė  ne tik savo tiesiogines pareigas, gydydami pacientus ir sovietinius karius, bet ir teikė visą įmanomą pagalbą Lietuvos partizanams: parūpindavo  vaistų bei tvarsliavos, slapta operuodavo. 1947 m. ligoninė buvo perduota Panevėžio miesto Vykdomajam komitetui ir pervadinta į Panevėžio miesto ligoninę. 1948 m. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė Panevėžio miesto ligoninei vadovauti Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų medikams, teikiant medicinos konsultacijas bei metodinę pagalbą 1956 m. pasikeitė ligoninės statusas: ji tapo Respublikine Panevėžio ligonine. Tuo metu buvo pradėtos skalbyklos, dezinfekavimo kameros bei katilinės statybos.

Administracijos iniciatyva, antroje XX a. pusėje keletą dešimtmečių buvo vykdomi ligoninės perstatymo ir išplėtimo darbai. 1963 metais buvo pastatyti Gimdymo namai su 120 lovų. 1965 – Kraujo perpylimo stotis, 1970  – Chirurgijos, Patologijos skyrių pastatai. Nuo 1971 metų pradėti eksploatuoti nauji Ūkio dalies statiniai ir požeminiai tuneliai. 1972 metais pastatyta vaikų poliklinika, pajėgusi priimti iki 500 pacientų per dieną, 1977 – atskiras Vaikų ligų ir chirurgijos korpusas su 200 lovų. 1986 pastatytas naujas kompleksas su 420 lovų bei 300 vietų aktų sale. 1995 metais sumontuota suskystinto medicininio deguonies tiekimo stotis.

 1997 metais ligoninei suteiktas viešosios įstaigos statusas ir pakeistas pavadinimas į viešosios įstaigos Panevėžio ligoninės. Nuo 1998 metų ligoninė tapo pavaldžia Panevėžio apskrities viršininko administracijai. Apskrities ligoninės personalas konsultavo ligonius iš Panevėžio krašto, Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų, taip pat Utenos, Šiaulių. Ligoninė turėjo 1000 lovų, užėmė 6,5 ha plotą. 2001 m. Panevėžio ligoninės Gimdymo namams suteiktas naujagimiams palankios ligoninės statusas. 2006 m. ligoninės pavadinimas pakeistas į viešosios įstaigos Panevėžio apskrities ligoninės.

2010 metais, įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos III etapą, prie ligoninės prijungtos Panevėžio miesto infekcinė ligoninė ir Likėnų reabilitacijos ligoninė. Tais pačiais metais ligoninė tapo pavaldi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, pakeičiant pavadinimą į viešosios įstaigos Panevėžio ligoninės, o 2011 metais – į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės. Nuo 2010 m. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko stambūs pastatų renovacijos darbai ir buvo atnaujinta medicinos įranga. Vyko aktyvus bendradarbiavimas su šalies ir užsienio partneriais ir dalyvavimas šalies ir tarptautiniuose projektuose, klasterių veikloje. Ligoninėje šiuo metu veikia Diagnostikos ir gydymo, Akušerijos ginekologijos, Chirurgijos, Infekcinių ligų klinikos, Konsultacijų poliklinika bei ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė, kurios kurios apjungia daugiau nei 40 gydymo skyrių bei padalinių ir turi per 700 lovų.

2010 metais atsidarė renovuotas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus Traumų centras, kurie aprūpinti naujausia ir moderniausia diagnostine įranga skubiosios pagalbos, stebėjimo ir kitoms paslaugoms teikti.

2012 metais įvykdyta Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus renovacija, kurios tikslas –  modernus, naujausia medicinine įranga aprūpintas skyrius, teikiantis išskirtinai aukštos kokybės reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas bei mažinantis mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

2013 m. ligoninėje, pirmą kartą Lietuvoje, atliktas plyšusios aortos stentavimas, vėliau pradėtos arterioveninių malformacijų endovaskulinis embolizavimo, kaklo kraujagyslių kritinių stenozių stentavimo procedūros, miego arterijos endarterektomijos, kepenų metastazinių židinių mikrobangės abliacijos, kombinuojant su ekscizija atviros operacijos metu. Pradėtas širdies stimuliatorių implantavimas.

2014 metais, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Santaros klinikomis, pradėjo veikti galvos smegenų insultų ir miokardo infarkto klasteriai. ES, Valstybės investicijų programos ir kitų fondų lėšomis atliktas ligoninės patalpų kapitalinis remontas Endokrinologijos, Patologijos, Klinikinės laboratorijos skyriuose. Į naujas patalpas perkeltas Gastroenterologijos skyrius. Pagerinta ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas.  VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje įsigijo naujos ir modernios medicinos įrangos, įsisavino pažangius diagnostikos ir gydymo metodus, tobulino asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją. Visa tai leido išplėsti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektrą kiekybine ir kokybine prasme.

2015 metais įkurta Diagnostikos ir gydymo klinika, apimanti terapinio profilio gydomuosius ir diagnostinius skyrius. Suformuoti nauji intervencinių echoskopijų, endoskopinės diagnostikos poskyriai, Krizių intervencijos centras, Skausmo klinika. Diagnostikos ir gydymo klinikos infrastruktūra plėtėsi Europos Sąjungos, Valstybės investicijų programos ir kitų fondų skirtomis lėšomis. Šiuo metu klinika dalyvauja prevencinėse krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio programose, klasterių veikloje: insulto gydymo, kai taikoma  trombolizė ar trombektomija, miokardo infarkto gydymo, kai atliekamas širdies vainikinių kraujagyslių stentavimas, o nuo 2015 metų veikia multidisciplininė gydytojų komanda, kuri aptaria ir numato tolesnę pacientų gydymo taktiką.

2017 m. ligoninė, pirmoji Lietuvoje, panaudojo specialų stentą gydyti gigantinę miego arterijos aneurizmą, pradėjo plaučių mažų navikų ir inkstų navikų mikrobangų abliacijas.

Modernia medicinos aparatūra ligoninėje šiuo metu atliekamos klinikinės fiziologijos, kompiuterinės tomografijos, mamografijos, echoskopijos, videoendoskopijos,  angiografijos. Matuojamas funkcijinės tėkmės greitis, atliekamos perstemplinės echoskopijos, transtorakalinės biopsijos kompiuterinės tomografijos ar ultragarso kontrolėje. Atliekami biocheminiai, imunologiniai, histologiniai, citologiniai, mikrobiologiniai, molekuliniai, alergologiniai tyrimai, vėžio žymenų nustatymas, kraujo ir jo pakaitalų transfuzijos, kaulų čiulpų punkcijos, ascito ir pleuros diagnostinės ir gydomosios punkcijos, įvairių organų biopsijos, ekstrinės ir planinės hemodializės, hemodiafiltracijos, peritoninės dializės. Endoskopinių manipuliacijų metu stabdomas kraujavimas, atliekamos polipektomijos, venų ligavimas, gydomosios cholangiopankreatografijos (ERCP).

2012 – 2016 metais Respublikinė Panevėžio ligoninė, kartu su kitomis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigomis, dalyvavo Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programoje „Nėščiųjų gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Šios programos lėšomis  renovuota ir nauja šiuolaikine medicinine įranga aprūpinta Akušerijos ginekologijos klinika. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams tapo dar saugesnės ir aukštesnės kokybės, o naujagimiams palankios ligoninės vardą Respublikinė Panevėžio ligoninė išlaikiusi iki šiol.

Nuo 2007 metų Chirurgijos klinikoje pradėjo veikti Dienos chirurgijos skyrius. Tais pačiais metais atliktos pirmosios artroskopijos. 2011 metais atidarytos dvi dienos chirurgijos operacinės. Per 2010 – 2012 laikotarpį rekonstruota ir sutvarkyta 11 intensyviai funkcionuojančių operacinių. 2012 metais Urologijos atliktos pirmosios litotripsijos, pirmoji rezekcinė laparoskopinė kolorektinė operacija. 2012 – 2013 metais rekonstruoti ir sutvarkyti endoskopinių tyrimų kabinetai. 2013 metais pradėta vykdyti storosios žarnos vėžio prevencijos programa. 2014 metais atlikta pirmoji laparoskopinė nefrektomija, o 2015 – pirmoji endoskopinė mikrodiskektomija.

Projekto ,,Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“ lėšomis bei PSDF biudžeto lėšomis atlikta Konsultacijų poliklinikos pastato antrojo aukšto rekonstrukcija. Išplėstas Konsultacijos poliklinikos teikiamų ambulatorinių paslaugų spektras: pradėta teikti išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo, rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos specialisto, alergologo klinikinio imunologo, dietologo paslaugos. 2016 m. pradėta teikti tretinio lygio gydytojo kardiologo paslauga, echoskopuotojo, endoskopuotojo paslaugos.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninėje valstybės kapitalo lėšomis buvo pradėtas penkių etapų ligoninės renovacijos projektas seniesiems statiniams, gydomiesiems skyriams bei maisto gaminimo blokui rekonstruoti. Šis projektas atnaujintas. Šiuo metu rekonstruojami inžinieriniai tinklai, tvarkomi fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetai bei kitos patalpos.

2013 metais iš privataus kapitalo išpirkti mineralinio vandens gręžiniai. Balneologiniam gydymui iš naujo pradėtas naudoti aukštos mineralizacijos vanduo „Aukštaitija“. Rekonstruota didelio populiarumo vietinių gyventojų ir Likėnų svečių tarpe sulaukusi biuvetė, kurioje galima paskanauti mineralinio vandens „Likėnai“.

2014 metais buvo parengtas Likėnų reabilitacijos ligoninės vizualizacijos planas ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Biržų rajono savivaldybe. Tais pačiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ Panevėžio regiono keliai lėšomis įrengtas 1157 metrų pėsčiųjų takas nuo Likėnų gyvenvietės iki filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės. Unikalaus grožio 18 ha Likėnų reabilitacijos ligoninės parke vyko „Vilties angelo“, Valstybės dienos ir tautinio kostiumo“ šventės. Ligoninės atnaujinimo darbai ir pagyvėjusi visuomeninė kultūrinė veikla davė teigiamus rezultatus: lankytojų skaičius Likėnų reabilitacijos ligoninės parke ir mineralinio vandens biuvetėje auga, susidomėjimas Likėnų reabilitacijos ligoninėje teikiamomis reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugomis didėja.

VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė yra viena iš 25 didžiausių darbdavių šalyje, teikianti aukštos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninė gerai žinoma Lietuvoje ir užsienyje kaip inovatyvius diagnostikos ir gydymo metodus intervencinės radiologijos srityje naudojanti įstaiga. Džiugu, kad šioje srityje esame pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija užtikrina pacientams prieinamas, saugias ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei geras gydymosi sąlygas, o ligoninėje dirbančiam personalui – komfortišką, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią, darbo aplinką, gerą psichologinį klimatą ir konkurencingą atlygį už atliktą darbą.  

Ligoninės pastatų renovacija ir pritaikymas šių dienų reikalavimams, medicinos įrangos, leidžiančios pažangiausių technologijų pagalba teikti saugią, kokybišką, paciento sveikatą tausojančią asmens sveikatos priežiūros paslaugą atnaujinimas, nuolatinis personalo kvalifikacijos tobulinimas, dalyvavimas projektinėje veikloje šalyje bei užsienyje ir bendradarbiavimo su pažangiausiomis klinikomis bei moksliniais centrais vystymas – tai procesai, kurie vyksta VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dabar ir bus plėtojami ateityje.

Mūsų visų laukia nauji, svarbūs, neatidėliotini darbai bei iššūkiai, siekiant nepriekaištingai atlikti savo misiją – būti lyderiu asmens sveikatos priežiūros srityje ir teikti aukščiausios kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas savo pacientams.

 

Būkite sveiki!

Ligoninės adminstracija

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovai:

 

 PRANAS MAŽYLIS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1919 – 1920 metais

 ANTANAS DIDŽIULIS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1920 – 1930 metais

 STANISLOVAS MAČIULIS  - Panevėžio ligoninei vadovavo 1930 – 1940 metais

 JUOZAS ŽEMGULYS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1940-1941 metais

 KAZIMIERAS GUDELIS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1941 – 1948 metais

 STEPAS VAIDAKAVIČIUS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1948 – 1951 metais

 EUGENIJA PETRULIENĖ – Panevėžio ligoninei vadovavo 1951 – 1952 metais ir  1956 – 1958 metais

 EUGENIJA SAUCHATAITĖ – Panevėžio ligoninei vadovavo 1952 – 1954 metais

 EUGENIJUS GIRDZIJAUSKAS – Panevėžio ligoninei vadovavo 1954 – 1956 metais

 KASPARAS STUNGYS – Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovavo 1958 – 1966 metais

 ADOLFAS BERŪKŠTIS – Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovavo 1966 – 1978 metais

 ČESLOVAS GUTAUSKAS – Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovavo 1978 – 2013 metais

 IVANAS DOROŠAS – Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovavo 2013 – 2018 metais

Paskutinį kartą redaguota: 2019-07-24 08:39