Sveikatos patarimai

Neatsargūs šuoliai į vandenį gali baigtis tragiškai

2019 07 19

Meteorologų pranešimai apie artėjančius šiltus orus yra gera žinia mėgstantiems maudytis atviruose vandens telkiniuose. Tačiau visada būtina atsiminti, kad poilsis prie vandens privalo būti saugus ir atsakingas, nes traumų ir sužalojimų skaičius priklauso nuo pačių poilsiautojų elgsenos.
Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja net kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė maudynių metu. Ypač skaudžios yra kaklo slankstelių lūžimų pasekmės. Kojų lūžiai ir kiti sužalojimai, patirti šokant į vandenį, vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti.
Nerdami į vandenį galva žemyn dažniausiai susižaloja jauni vyrai. Nardyti dėl pramogos, tačiau neturint tam tikrų įgūdžių, ypač mėgstama Rytų Europos šalyse. Kitaip yra Vakarų Europoje, kur traumos dėl nardymo skaičiuojamos ne dešimtimis, o vienetais. Neurochirurgai gerai sutvirtina pažeistą stuburą, tačiau nė vienas pasaulio gydytojas dar nepagydė sužalotų nugaros smegenų ir negrąžino žmogaus į visavertį gyvenimą. 
Jei panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), galima didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti. Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui.
Apmaudu, kad jaunų žmonių noras rizikuoti gali pastūmėti neatsargiai elgtis. Tokio elgesio pasekmės – mirtis arba neįgalumas visam gyvenimui. Galva atsitrenkus į dugną (akmenį, kelmą, šaką), staigiai pakreipiama galva, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, lūžta arba išnyra kaklo (dažniausiai) slanksteliai. Pavojingiausia, jei jie lūždami ar išnirdami, pažeidžia smegenis. Dėl to sutrikdomos gyvybinės funkcijos, ištinka rankų bei kojų paralyžius. Nugaros smegenys – tai tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius. Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti žmogaus gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų dėl sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma, nors šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimai nuteikia viltingai. Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai. Kuo aukštesnis slankstelis lūžta, tuo gauta trauma yra pavojingesnė. Ypač pavojingas yra antrojo kaklo slankstelio lūžimas, nes ties juo yra pailgosios smegenys ir gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, kuriuos pažeidus sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dauguma žmonių, patyrusių tokias traumas, tiesiog nuskęsta įvykio vietoje.
Nenardykite, nes vandens telkinių, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra – susižaloti galima bet kuriame vandens telkinyje. Nardymui reikalinga tinkama vieta, specialus pasirengimas. Nepasiruošus, nesimokius nėrimo technikos, vadovaujant treneriui, nardyti negalima.
Maudykitės saugiai tik tam skirtose vietose. Net ir jums žinomose maudynių vietose, dugno reljefas gali kisti, gali būti ką tik išmestų šakų, akmenų ar kitų daiktų. Visada įvertinkite maudymosi vietos gylį - įbrisdami į vandenį patikrinkite dugną. Poilsiaudami prie vandens telkinių nevartokite alkoholinių gėrimų ar kitų svaigalų.
Reikia konstatuoti, kad stuburo traumų skaičius kasmet turi tendenciją mažėti: prieš keliolika metų į mūsų ligoninės specialistus per metus su tokiomis traumomis kreipdavosi apie 20 pacientų, o šiuo metu į ligoninę patenka apie 6-7 pacientus, gavusius stuburo traumas nardant. Dalis jų, deja, lieka paralyžiuoti.

Jeigu atsidūrėte maudynių vietoje, kurioje žmogus nėrė ir, tikėtina, susižalojo, jūs privalote:
- būtinai skubėkite padėti jam;
- nesodinkite susižalojusio asmens, nesukiokite jo juosmens, galvos;
- nukentėjusįjį būtina paguldyti ant tvirto pagrindo, imobilizuoti jo kaklą, prilaikydami jį savo rankomis arba priemonėmis kurias turite – rankšluosčiais, parolono juosta ar kt., kad nukentėjusio žmogaus galva nejudėtų;
- jeigu nukentėjusysis nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“ arba „iš burnos į nosį“ pagal bendruosius skubios pagalbos teikimo reikalavimus. Gaivindami per daug neatloškite nukentėjusiojo galvos, tik šiek tiek pastumkite apatinį žandikaulį į priekį;
- kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, stebėkite nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Negalima transportuoti nukentėjusiojo savo automobiliu, laukite, kol atvyks medikai.

Pagalbos į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus specialistus kiekvienais metais kreipiasi nemažai žmonių, kurie, neatsargiai, neapgalvotai elgdamiesi prie vandens telkinių, susižaloja. Skyriuje dirbantys medikai ir aptarnaujantis personalas visada pasirengę padėti nelaimės ištiktiems asmenims – naujausių diagnostikos ir gydymo metodų, šiuolaikinės medicininės įrangos pagalba, nuodugniai įvertinus susižalojusio asmens būklę, neatidėliotinai suteikiamas pacientui būtinas gydymas.
Mielieji, niekas mūsų taip gerai neapsaugos, kaip patys save. Vasara – kelionių, poilsio, įvairiausių pramogų ir linksmybių metas. Būkime atsargūs, būkime atsakingi prieš save, savo artimuosius, kartu poilsiaujančius ar pramogaujančius žmones. Nesielkime neapgalvotai, visada pasverkime savo galimybes ir įvertinkime galimas pasekmes. Linkiu jums daug saulėtų dienų ir smagių vasaros akimirkų!
Būkite sveiki!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Gediminas Miliūnas
Neurochirurgijos skyriaus vedėjas


Paskutinį kartą redaguota: 2019-07-31 10:09