Sveikatos patarimai

Karantinas dėl COVID -19  ir su šiuo virusu susiję nuolatiniai aiškinimai apie kvėpavimo takų apsaugą  ir rankų higieną, davė labai gerus rezultatus. Tikrai sumažėjo gripu ir žarnyno ligomis sergančių pacientų.

Tačiau erkėms karantino nebuvo ir jos niekada „nesilaiko socialinio atstumo“. Labai šilta praėjusi žiema buvo naudinga jų dauginimuisi. Beveik visą žiemą buvo fiksuojami erkių įsisiurbimai. Pavasaris ir vasaros pradžia parodė jų didelį pagausėjimą. Karantino metu daug daugiau žmonių buvo gamtoje, sodybose, tvarkė aplinką.

Erkės  maitinasi krauju. Per  savo gyvenimą nuo nimfos, lervos ir suaugusio vabzdžio  gali pakeisti  net kelis šeimininkus. Taip iš  vieno kitam perneša virusus, bakterijas, kitus parazitus. Jos perneša Laimo ligos, Erkinio encefalito, babeziozės, erlichiozės sukėlėjus. Pernešamomis ligomis serga ir gyvūnai ir žmonės. Graužikai, paukščiai, stirnos ir kiti  gyvūnai  jas išnešioja labai plačiai. Erkės atnešamos ir į miestus, parkus. Taigi, pramogaudami ar ilsėdamiesi parkuose, vedžiodami šunis galime parsinešti ir erkių. Todėl šunims reikėtų uždėti specialius dirželius, supurkšti repelentais, o grįžus iš lauko - gerai apžiūrėti. Gyvūnai taip pat gali susirgti ir žūti nuo erkių pernešamų ligų.

Einant į lauką, mišką, žvejoti, pievas reikia saugotis. Rekomenduojama  rengtis šviesiais rūbais, kad matytume erkes, apsiauti aukštesnius batus. Reikėtų kas porą valandų apsižiūrėti ar nėra įsisiurbusių erkių ir kuo greičiau jas ištraukti, kad kuo trumpesnį laiką jos būtų įsisiurbusios. Virusai būna jų burnoje, pilveliuose. Kuo erkė būna ilgiau įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad virusai ir bakterijos pateks į kraują ir sukels susirgimą. Erkės mėgsta minkštesnę ir drėgną odą, todėl jos dažnai įsisiurbia  į  kaklo, pažastų, kirkšnių, ausų odą. Apie 40 % pacientų, kuriems pasireiškia ligos požymiai, erkės būna nepastebėję.

Kaip ištraukti erkę? Reikėtų suimti ją kuo arčiau odos su pincetu ar specialiu prietaisėliu ( jų būna pirkti vaistinėse) ir staigiu sukamuoju judesiu prieš laikrodžio rodyklę ją ištraukti. Tą vietą patepti spiritiniu dezinfektantu ar jodo tirpalu. Negalima draskyti tos vietos, kad neįneštume infekcijos. Jei liko galvutė, ji iškris pati.

Būtina stengtis išvengti visų erkių platinamų ligų, tačiau ypatingą dėmesį reikia atkreipti į Erkinį encefalitą, kurio šiais metai pasitaikė jau 15 atvejų, o kasmet būna ir mirties atvejų, kurių priežastis – Erkinis encefalitas.

Erkinį encefalitą  sukelia virusai. Būtina žinoti, kad šia liga galima užsikrėsti ir geriant sergančių ožkų nevirintą pieną. Tokį atvejį šiais metais taip pat jau turėjome. Dažniausiai tai - šeimyniniai atvejai, kuomet suserga keli šeimos nariai.

Virusai  pažeidžia smegenų dangalų ,pačių smegenų audinius ir periferinius nervus. Ligos sunkumas dažnai priklauso ir jau nuo buvusių pakitimų smegenyse, paryškina buvusius pokyčius.

Ligai būdinga aukšta temperatūra, didesnė nei 38 laipsniai. Dažniausiai būna dvi karščiavimo bangos, su kelių dienų pertrauka. Pirmai bangai būdingi gripo požymiai: skauda galvą, raumenis. Antros karščiavimo bangos metu galvos skausmas ryškėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, rankų ir kojų drebulys, sunku vaikščioti. Vėliau liga gali komplikuotis paralyžiais, sąmonės sutrikimais.

Priešvirusinio gydymo nėra, galime tik kovoti su smegenų patinimu, intoksikacija. Kartais padėti Erkiniu encefalitu susirgusiam pacientui gali būti labai sunku.

Tačiau čia  yra ir gera žinia. Mes turime efektyvų skiepą -  jo efektyvumas didesnis nei 90%. Tad kviečiu visus nelaukti, vykti pas savo Šeimos gydytojus ar į Skiepų kabinetus ir pasiskiepyti. Šis skiepas apsaugos Jus nuo susirgimo Erkiniu encefalitu.

Mielieji, džiaukimės gražia vasara, pramogaukime ir dažniau būkime gamtoje, tačiau visada ir visur prisiminkime – būtina saugotis patiems ir saugoti savo artimuosius bei draugus, nes, kaip minėjome, „erkėms karantino nėra ir jos niekada nesilaiko socialinio atstumo“.

Būkite sveiki!