Naujienos

„Psichologinė  sveikata  darbo  vietoje“  –  tokia  yra  šių metų Pasaulinės  psichikos  sveikatos  dienos  tema.  Remiantis Europos  Psichologų  Asociacijų  Federacijos  (EFPA)  pranešimu, pasak  psichologų,  psichinės  sveikatos  veiksniai  apima  ne  tik individualius  bruožus,  bet  ir  socialinius  bei  aplinkos  veiksnius, tokius  kaip  darbo  sąlygos. Stresas,  patiriamas  darbovietėje  yra  viena  iš  dažniausiai pasireiškiančių  streso  rūšių,  kenkianti  sveikatai  ir  gyvenimo kokybei  tūkstančiams  žmonių  visame  pasaulyje.  Lietuva  –  ne išimtis. Besigiriančių  gera  sveikata  žmonių  skaičius  sumažėtų, sužinojus  PSO  sveikatos  apibrėžimą,  teigiantį,  jog  sveikata  tai  ne tik  ligos  nebuvimas,  bet  ir  gera  emocinė  bei  fizinė  savijauta.  Taigi būkite  atviri –  ar  atsimenate,  kada  paskutinį  kartą  jautėtės  puikiai visais atžvilgiais?  Deja, tokios būsenos šiais  intensyvaus gyvenimo laikais,  kuriame  karaliauja  stresas,  itin retos. Atlikus  tyrimus,  paaiškėjo,  kad  niekuo  nesiskundžiantiems, bet  patiriantiems  stresą  žmonėms,  organizme  būna  nuolat  padidėjęs streso  hormonų  kiekis.

Stresas  veikia  visą  organizmą,  o  susirūpinti reiktų  jau  tuomet,  kai  rūpesčiai  ir  užimtumas  pradeda  veikti emocinę  būklę,  nes  vėliau  gali  atsirasti  ir  daug  rimtesnių  sveikatos sutrikimų. Netinkama  reakcija  į  stresą  –  žalinga.  Šiuolaikinis  žmogus  nuolat  patiria  nervinę,  psichinę  ir emocinę  įtampą.  Stipriausią  stresą  sukelia  artimo  žmogaus  netektis, skyrybos,  darbo  ar  namų  praradimas.  Antroje  vietoje  –  rimta asmeninė  ar  artimo  žmogaus  liga.  Vienas  iš  trijų  darbuotojų Europoje  yra  veikiamas  streso  darbe.  Stresą  kelia  nuolatinis automobilių  ir  pramonės  triukšmas,  konfliktai  šeimoje  ar  darbe, rūpesčiai,  nuolatiniai  nepritekliai,  socialinės  problemos,  nesaugios ateities  pojūtis.  Tyrimų  duomenimis,  maždaug  trečdalis  Šiaurės  ir Rytų  Europos  gyventojų  patiria stresą  dėl… blogo  oro.

Norint  kovoti  su  stresu,  reikia  jį  gerai  pažinti.  Jo  metu žmogaus  organizmas  mobilizuojasi  gynybai,  tuomet  padaugėja streso  hormonų,  kurių  dėka  pagreitėja  mąstymas,  raumenyse atsiranda  energijos,  visos  organizmo  jėgos  nukreipiamos  ten,  kur tuo  momentu  jų  labiausiai  reikia.  Dėl  to  organizmas  apsigina. Tačiau  ši  mobilizuojanti  jėga  žalos  nepridaro  tik  trumpą  laiką,  o veikiant  jai  ilgiau  organizmas  pavargsta  ir  atsiranda  įvairiausių negalavimų.  Ilgalaikis  stresas  taikosi  į  jautriausią  kūno  organą  – širdį,  skrandį,  galvą  ir  t.t.  Dar  labai  svarbi  žmogaus  reakcija  į sudėtingą  situaciją.  Įrodyta,  kad  stresas  žalingas  tuomet,  kai žmogus  elgiasi  pasyviai,  neieško  išeities,  užsisklendžia  savyje. Taigi pavojingas  ne  pats stresas, o netinkama  reakcija į  jį.

Yra išskiriamos trys  streso  stadijos:

I  stadija -  odoje  dažnai  atsiranda  raudonos  dėmelės,  sausos  odos  plotai arba  Herpeso  viruso  sukelti  bėrimai  ant lūpų,  norisi  valgyti  saldžiai,   kai  kada apleidžia jėgos;

II  stadija -  odą  dažnai  išberia,  nors  jūs  jau  seniai  išaugote  iš  paauglystės amžiaus,  dažnai sergate  peršalimo  ligomis  ir ilgai  nepasveikstate,  kamuoja  vidurių  užkietėjimas  arba  rėmuo,  o  neretai  ir  vidurių pūtimas,  krenta  svoris  arba  atvirkščiai jis  auga  be jokios priežasties.

III  stadija -  esate  pastoviai  pavargę,  kenčiate  dėl egzemos,  kamuoja  aukštas  kraujospūdis,  dažnai  sukasi  galva,  atsirado  dirgliosios  žarnos  sindromas  ir  negalite  šio  negalavimo įveikti,  net vaistais,   Jums atrodo,  kad  visi žmonės,  ypač  artimieji,  jus  skaudina,   esate  pastoviai  įsitempę,  Jums atrodo,  kad  niekas  negali  pasikeisti jūsų gyvenime. Silpsta  nervų  sistema, įtampa  paveikia  daugelį  organizmo  sistemų,  bet  labiausiai išsekina  nervus.  Tuomet  atsiranda  taip  vadinami  įtampos  galvos skausmai,  padažnėja  migrenos  priepuoliai,  atsiranda  nerimas, nemiga  ir  t.t. Nuvarginti  per  didelio  krūvio,  veiklūs  žmonės  pradeda nerimauti.  Iš  pradžių  nerimas  užplūsta  retkarčiais,  pasireiškia  kaip panikos  priepuolis,  po  to  vis  dažnėja  ir  gali  tapti  nuolatinis. Užplūdus  panikai,  gali  prisidėti  širdies  plakimas,  oro  trūkumas, prakaitavimas,  veido  bei  odos  paraudimas,  padažnėjęs  šlapinimasis, ligos,  mirties  baimė. Be  to,  po  sunkios  darbo  dienos  darosi  sunkiau  užmigti.

Manoma,  kad  dvasinei  pusiausvyrai  atgauti  po  didesnio susinervinimo  reikia  ne  mažiau  trijų  dienų.  Jeigu  psichoemocinė įtampa  neslūgsta,  nemiga  pradeda  kartotis  vis  dažniau  ir  po  kiek laiko  atsiranda dar  sunkesnis negalavimas  –  depresija, kenčia  širdis.  Pastebėta, kad  nuolat  skubantys,  visada įsitempę,  norintys visur  pirmauti  ir  linkę  į  konfliktus  žmonės  dažniau  skundžiasi širdimi.  Jie  nelinkę  pergyvenimais  dalintis  su  kitais,  dažnai kankinasi  dėl  neatliktų  darbų,  nemoka  atsipalaiduoti.  Nervinė įtampa  padidina  streso  hormonų  kiekį  kraujyje,  sukelia  kraujagyslių spazmus,  trikdo  kraujo  riebalų  pusiausvyrą.  Tai  padidina  pavojų susirgti  širdies  ir  kraujagyslių  ligomis. Po  ilgalaikės  įtampos  gali  pradėti  durti,  diegti  širdies  plote, atsiranda  širdies  plakimo  epizodai,  kurie  linkę  kartotis  ramybės metu.  Kita  vertus,  gydytojas  jokių  pakitimų  neranda.  Tai  yra  todėl, kad  šiuo  periodu  jie  dar  nežymūs,  todėl  nustatyti  įprastiniais tyrimais negalima. Sutrinka  ir  virškinimas, kraujyje  esantis  padidėjęs  streso  hormonų  kiekis  taip  pat veikia  skrandį,  dvylikapirštę  žarną,  todėl  gali  sukelti  opaligę.  Taigi, kai  nuo  nervinės  įtampos  pradeda  mausti  “po  duobute”,  verta pagalvoti,  ar  skrandyje bei  dvylikapirštėje žarnoje  neatsivėrė  opa. Dėl  streso  sutrinka  žarnyno  inervacija  –  sutrinka  žarnyno veikla,  peristaltika.  Tai  pasireiškia  viduriavimu  arba  vidurių užkietėjimu,  vidurių  pūtimu.  Mokslininkų  jau  įrodyta,  kad  opinis kolitas  –  tai streso  juodas darbas. Psichologai  teigia,  kad  kai  stresas nestiprus  ar  jam  ruošiamasi  iš  anksto,  jis  lengviau  įveikiamas,  nes tam  turima  daugiau  laiko  ir  galimybių.

Sportas. Pirmiausiai  reiktų  pradėti  nuo  darbo  ir  poilsio  režimo.  Aktyviems, įtemptą  protinį  darbą  dirbantiems  žmonėms  būtina  surasti  laiko pasportuoti.  Visai  nesvarbu  kokią  sporto  šaką  rinksitės:  bėgiojimą, irklavimą,  aerobiką,  plaukimą  ar  važiavimą  dviračiu.  Tiesiog sportuojant  organizmas  atsipalaiduoja,  o  protinė  veikla  keičiama fizine.  Smegenys tuo  metu  ilsisi.

Draugės.   Puikiausia  psichoterapija  moterims  yra  pokalbis  su  draugėmis. Jeigu  moteris  apimta  nerimo,  tačiau  gali  išsišnekėti  ir  gauti patarimų,  tai  gali  jai  padėti.  Labai  svarbu  išmokti  atsikratyti emocinės  įtampos.  Ji  priklauso  nuo  to,  kaip  žmogus  reaguoja  į įvykius.  Geriausia  išmokti  reaguoti  kitaip  ir  vadovautis  nuomone, kad  gyvenimas  –  tai  10  proc.  to,  kas  atsitinka,  ir  90  proc.  to,  kaip  į tai  reaguojama.

Atsipalaidavimas.   Prieš  miegą  išsimaudykite  karštoje  vonioje.  Po  jos  kūno temperatūra  krenta  ir  tai  sukelia mieguistumą.  Be  to  atminkite,  kad lova  skirta  tik  miegui ir  seksui  (o ne  darbui ar  televizoriui). Rinkitės  natūralias  raminančias  priemones stresui  malšinti.  Specialistai  pataria  ieškoti  natūralios  alternatyvos  – priemonės,  kuri  efektyviai  veiktų  ir  neturėtų  šalutinio  poveikio. Rekomenduojama išbandyti raminančias vaistažoles (melisą, valerijoną ir kt). Tokie augaliniai preparatai nežaloja organizmo ir nesukelia pašalinių reiškinių. Stresą mažina meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt. 

„Pastaruoju metu visų mūsų santykiai darbo vietose labai keičiasi – mažėja kontaktai, galimybė „išsiventiliuoti“ jausmus, emocijas, kiek nutolome ir atšąlome, dėl to kenčia ir mūsų psichinė sveikata. Pajutus pirmuosius sveikatos sutrikimo simptomus, būtina kreiptis pagalbos į gydytojus specialistus. Respublikinėje Panevėžio ligoninė teikia visapusiškas ir kompleksiškas paslaugas, susijusias su psichikos susirgimų gydymu: ligoninėje yra didelis Psichiatrijos skyrius, kuriame gydomi pacientai, turintys ūmių ir lengvesnių susirgimų būkles, yra Krizių intervencijos centras, kuriame gydomi pacientai, esantys ūmių psichologinių krizių būklėje ir patys negali spręsti pagrindinių gyvenimiškų situacijų, turime ir psichosocialinę reabilitaciją, kurioje reabilitaciją per ugdymą, edukaciją, gydymą gauna  pacientai, praradę tam tikrus gyvenimiškus įgūdžius ir siekiantys grįžti į normalų gyvenimą, yra vaikų poskyris, kuriame dirba patyrę psichiatrai ir medicinos psichologai, turime ir Dienos stacionarą, taip pat veikia Vaiko raidos centras, kuriame vaikai ir paaugliai iki 18 metų gauna kompleksinę psichiatrinę ir psichologinę konsultaciją. Tenka pastebėti, kad vis dažniau pas mus atvyksta pacientai su apleistomis būklėmis, kurios vėliau tampa ūmiomis ir sunkiai koreguojamomis. Linkiu visiems drąsos, nebijoti būti netobuliems ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus, nes kiekvienam gali tai atsitikti. Nesvarbu kiek kartų suklupsite – reikia keltis ir eiti toliau“, - pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus medicinos psichologė Eglė Zubienė.

Būkite sveiki!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.