Naujienos

ŠILTUOJU METŲ LAIKU PASITAIKANČIOS TRAUMOS IR NEGALAVIMAI

2021 07 08

Vasaros laikas, ypač vaikams, tai aktyvūs žaidimai lauke, karstymasis po laipynes vaikų žaidimų aikštelėse, maudynės, dviračiai, riedučiai, batutai, o vyresniems – dar ir motoroleriai, motociklai, vaikščiojimai po mišką, kalnus, vakarienės ant laužo. Tačiau visos šios pramogos – ne tik malonumai, bet kartu didina traumų tikimybę.
 
Vyresnio (per 65 m.) amžiaus žmonėms oro temperatūros svyravimai  gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies kraujagyslių ligų paūmėjimą. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria žmonės, sergantys diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat tie, kurie aktyviai sportuoja, sunkiai dirba ir mažai geria skysčių.  O štai vaikams nesėkmingai šokinėjant ant batutų, ar važiuojant paspirtukais bei riedučiais, lūžta rankos ar kojos. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medicinos gydytojas M. Banys rekomenduoja  šiltuoju metu laiku labiau pasisaugoti, o ypač saugoti vaikus ir vyresnio amžiaus artimuosius.
 
Remiantis gydytojo, vaikų chirurgo Gyčio Kavaliausko teigimu: „Deja, bet yra neišvengiamoms vaikų traumos vasaros metu. Dažniausios vaikų traumos, kurios yra gydomos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra galūnių ilgųjų kaulų lūžiai, žaizdos, raiščių patempimai ar plyšimai bei sausgyslių sužalojimai. Rečiau pasitaiko dubens ar stuburo traumos, kurias vaikai patiria po autoįvykio ar nukritę iš didelio aukščio“. Susimušti, nusibrozdinti ar įsipjauti vaikai gali bet kuriuo metų laiku, tačiau vasarą ši rizika padidėja keliskart. Žiemą nuo daugelio sužalojimų jei ne apsaugo šilti drabužiai ir apavas, vasarą nuogos kojytės ir rankytės, jokio rūbelio nesaugomos, ypač mažylių, kurių oda jautresnė, smarkiau sužeidžiamos.
 

Kyla klausimas, kas gi lemia vaikų traumų dažnumą šiltuoju metų laiku?

 
Kaip teigia vaikų chirurgas Gytis Kavaliauskas, visų pirma, vaikų traumų dažnumas šiltuoju metų laiku priklauso nuo dviračių, riedlenčių, paspirtukų ir kitų priemonių dažnesnio naudojimo. Vasarą vaikai mokosi važiuoti dviračiu, pirmąkart išbando kitas aktyvaus laisvalaikio priemones, ne visada naudoja apsaugines priemones, todėl padažnėja ir su tuo susijusių traumų: kaulų lūžių, patempimų, smegenų sukrėtimų, įvairių nusibrozdinimų. Be abejo, baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose vasarą ištinka daugiau traumų nei įprastai. Plaukiojimas vasarą – viena dažniausių pramogų, tačiau vaikai dažniau nuskęsta būtent baseinuose, o neatsargiai šokinėdami patiria nugaros traumas, todėl būtina imtis atsargumo priemonių. O kaip gi be batuto vasarą? Masiniuose renginiuose, asmeninėse šventėse, kurortuose, atostogaujant ar kiemuose netrūksta įvairiausių batutų, o taip pat ir sužalojimų. Tai yra viena labiausiai mėgstamų vaikų pramogų vasarą, bet kartu ir viena pavojingiausių. Jeigu vienu metu ant batuto šokinėja daugiau negu vienas vaikas, dažnai vaikai trenkiasi vienas į kitą ir išauga traumų tikimybė. Taip pat dažnos kojų pasitempimo, išnarinimo, kaklo bei nugaros traumos.
 

Rekomendacijos, padedančios išvengti ar sumažinti vaikų traumų sunkumą

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medicinos gydytojas M. Banys rekomenduoja, vaikams važinėjantis dviračiais, paspirtukais dėvėti galūnių bei galvos apsaugas, o suaugusiems įsitikinti, kad vaikai dėvi tinkamai prisegtą šalmą, kelių ir alkūnių apsaugas. Vaikų chirurgas G. Kavaliauskas  pabrėžia, kad tėvams reikėtų kalbėtis su vaikais apie saugų eismą, galimus pavojus ir deramą elgesį kelyje ir pasidomėti, kaip vaikai žaidžią, kaip naudojasi dviratėmis transporto priemonėmis. Leisdami mažamečius vaikus maudytis baseine ar atviruose vandenes telkiniuose pasirūpinti, kad jie visada būtų suaugusiojo priežiūroje. Teritorija aplink baseiną turi būti saugi ir švari – nesimėtyti nereikalingi daiktai, už kurių būtų galima užkliūti, o savo kieme turint baseiną gydytojas M. Banys rekomenduoja įsigyti jį uždengiančią dangą ar tvorelę, kad mažamečiai negalėtų patys juo naudotis be priežiūros. Kalbant apie batutą – tėvai privalo užtikrinti, kad ant jo vienu metu nešokinėtų daug vaikų, vaikų chirurgas G. Kavaliauskas rekomenduoja šokinėti tik po vieną.
Gydytojas M. Banys akcentuoja, kad pirmoji pagalba yra labai svarbi. Jeigu žaizda nedidelė, oda nėra stipriai pažeista, reikėtų ją dezinfekuoti specialiais tirpalais, uždėti sterilų tvarstį. Jei žaizda kraujuoja, pažeistą vietą užspausti ir ilgiau palaikyti. Ilgai plauti tekančiu vandeniu reikia nudegimus. Į gydytojus reikėtų kreiptis jeigu žaizdos stipriai kraujuoja nesustodama 5–10 minučių, sužeidimas apima vokus ar akis, sužalojimas padarytas įsidūrus nešvariu ar aprūdijusiu daiktu, žaizda sukelta įkandus gyvūnui ar žmogui, vaikas skundžiasi dideliu skausmu, jam pakyla temperatūra, o žaizda itin parausta ar ištinsta. Tėvai įvertinę vaiko būklę, jeigu ji sunki ir jeigu mato, kad deformuoti kaulai, kuo skubiau vežti į ligoninę. Kol važiuoja iki ligoninės, pažeistą vietą galima šaldyti, tačiau sužeistajam negalima duoti gerti, nes jį gali tekti operuoti, o bet koks vandens gėrimas narkozės poveikį atitolina.
 
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medicinos gydytojas M. Banys primena, kad nutikus nelaimei tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys turėtų žinoti, kad esant poreikiui kreiptųsi į specialistus, galinčius suteikti kvalifikuota medicininę pagalbą, o neužsiimtų savigyda.
 
Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus asmenims (daugiau kaip 65 m.). Karštą dieną išsiplečia poodžio ir odos kraujagyslės, taip giliųjų organizmo sistemų šiluma perduodama odai. Sustiprėjus prakaitavimui, apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema. Šiluma tiesiogiai plečia kraujagysles, didėja kraujo tūris esantis kraujagyslėse, kas kai kuriems pacientams gali būti žalinga. Tęsiantis prakaitavimui, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, su prakaitu išsiskiria mikroelementai (kalis, magnis, natris ir kt.), todėl gali sumažėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas ir kvėpavimas, kraujagyslėse formuotis krešuliai – didėja miokardo infarkto ir insulto tikimybė, perkaitus gali varginti pykinimas ar vėmimas, nuovargis, galvos skausmas, orientacijos sutrikimas ir raumenų mėšlungiai.
 
Labai karštu oru organizmas netenka pernelyg daug skysčių. Pasak medicinos gydytojo M. Banio, tai pagrindinė priežastis, kodėl karštomis dienomis sustreikuoja širdis, dėl to širdininkams gresia didesnis infarkto pavojus ar kitos sveikatos bėdos. Žmonės, kurių kraujospūdis yra per žemas, ir sergantieji hipertenzija, kurių kraujospūdis staiga nukrenta, susmunka tiesiog biure, gatvėje, darže. Todėl per karščius širdininkams nereikėtų dirbti fizinio darbo, kuris gali tik dar labiau apsunkinti širdies veiklą ir pabloginti bendrą būklę. Jeigu yra padidėjęs kraujospūdis, dirbti saulėje palenkta galva yra ypač pavojinga. Gali ištikti hipertenzinė krizė: staiga ima veržti pakaušį, svaigsta galva, mirga akyse, pykina.
 
Norėdami išvengti negalavimų reikia laikyti gydytojų rekomendacijų. Šiuo metų laiku reikėtų vartoti mineralais praturtintą, natūralų negazuotą mineralinį vandenį, kuris papildytų organizmo atsargas. Be to, kalio ir magnio (kurio yra netenkama prakaituojant) organizmas gali gauti iš kasdienių maisto produktų, ypač žalios spalvos daržovių, vaisių. Todėl vasarą patartina daugiau valgyti bulvių, bananų, avokadų, melionų, razinų, apelsinų, špinatų, pupų, pieno, sūrio. Stengtis būti pavėsyje, vengti didelių fizinių krūvių. Riboti arba atsisakyti kavos, nes ji šalina skysčius, mineralines medžiagas iš organizmo, tirštėja kraujas. Jei vis dėl to yra geriama kavą, būtinai reikia išgerti ir stiklinę vandens. Atsisakyti alkoholio, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą. O rūkymas didina kraujo klampumą ir skatina vidinių trombų susidarymą ir „blogojo“ cholesterolio padidėjimą.
 
VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai vaikų chirurgas G. Kavaliauskas ir medicinos gydytojas M. Banys primena ir rekomenduoja, kokių reikėtų imtis atsargumo priemonių šiltuoju metų laiku.
 

Atsargumo rekomendacijos karštą vasarą:

•      Vengti intensyvios fizinės veiklos, ypač, sergant širdies ir kraujotakos ligomis.
•      Nepervargti, išsimiegoti ir pailsėti, vengti stresinių situacijų.
•      Būnant lauke dėvėti lengvus ir laisvus drabužius iš natūralių audinių, naudoti apdangalus nuo saulės, venkti tiesioginių saulės spindulių, ypač– nuo 12 iki 16 val.
•      Gerti po nedaug ir mažais gurkšneliais, kad krūvis širdžiai būtų kiek įmanoma mažesnis. . Per dieną išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus skysčių.
•      Vengti alkoholio, kavos, energetinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą.
•      Kol karšta atsisakyti skrudinto ar riebaus maisto, valgyti sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius.
•      Vartoti daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių.
•      Pasitarti su gydytoju dėl vartojamų vaistų (ypač šlapimą varančių ir nervų sistemą veikiančių vaistų) dozės. Jei dėl trombozės pavojaus vartojami kraują skystinantys vaistai, juos vartoti kaip rekomendavo gydytojas.
•      Jeigu pakilo aukšta temperatūra – būtinai kreiptis į gydytojus.
 
Vasaros karščiai visada sukelia daugiau rizikos žmogaus sveikatai. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių negalavimai ir vaikams, kurie per savo judrumą ir aktyvumą patiria įvairaus pobūdžio traumas.  
 
Rūpinkitės savimi ir būkite sveiki!
Norėdami padidinti nuotrauką spauskite ČIA

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.
Paskutinį kartą redaguota: 2021-07-08 15:57