Naujienos

1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 d. Pasauline širdies diena. Ši diena yra minima daugiau nei 100 pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija.

• pažadą savo šeimoms – gaminti ir valgyti sveikesnį maistą;
• pažadą savo vaikams – daugiau mankštintis ir būti aktyvesniems, pasakyti „ne“ rūkymui ir pagelbėti artimiesiems mesti rūkyti;
• sveikatos priežiūros profesionalo pažadą – padėti pacientams mesti rūkyti ir sumažinti jų cholesterolio kiekį kraujyje;
• politikos formuotojo pažadą – remti politiką, palankią širdies sveikatai;
• darbdavio pažadą – investuoti į sveikai širdžiai palankią darbo aplinką.
  

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Bet nebūtinai taip turėtų būti: bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir rodyti gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.

Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 18 mln. žmonių ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau kaip pusę, t. y. apie 55 proc., mirties priežasčių. Lėtinė išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2020 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 18 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 11 proc. 16–64 m. amžiaus moterų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

2021 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį – stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui.

Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens.

Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.

• Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.
• Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.
• Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.
• Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.
• Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui; streso valdymu.

Norėdami dalyvauti šioje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvenate, visuomenės sveikatos biurą.

„Turime pripažinti, kad, deja, situacija dėl susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje ir pasaulyje į gerąją pusę kol kas nesikeičia – tam turi įtakos tiek pandemijos laikotarpis ir jo metu buvę įvairūs apribojimai,  tiek pacientų vėlavimas kreiptis pagalbos į gydytojus specialistus. II Kardiologijos skyriuje yra gydoma 20 pacientų, taip pat dar turime 6 dienos stacionaro lovas. Pacientų amžius yra labai įvairus. Šiandien yra minima Pasaulinė širdies diena, kurios pagrindinis tikslas ir yra atkreipti visuomenės dėmesį į šių ligų plitimą, į rizikos veiksnius, kurie įtakoja šiuos susirgimus, kurių pagrindiniai yra kraujospūdžio padidėjimas, nesveika mityba, tabako rūkymas, cholesterolio padidėjimas, stresas ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad sveikos gyvensenos įtaka žmogaus sveikatai sudaro apie 50 proc, tad kiekvienas iš mūsų galime labai nesunkiai padaryti sau gerą paslaugą – sveikai maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Žmonės turėtų daugiau naudotis sudarytomis galimybėmis dalyvauti įvairiose prevencinėse programose, laikų kreiptis pagalbos į gydytojus specialistus ir per trumpą laiką gauti visapusišką ištyrimą. Taigi, sveika gyvensena ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai duoda didžiausią naudą, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Gydydami pacientus stacionare, medikai susiduria, deja, jau su šių ligų pasekmėmis. Jau daugiau kaip 5 metus veikia LR SAM ministro patvirtintas klasterinės veiklos modelis pacientams, ištiktiems miokardo infarkto ar insulto. Respublikinė Panevėžio ligoninė yra viena iš 5 didžiųjų šalies gydymo įstaigų, kuri dalyvauja šio klasterio veikloje ir gali teikti šias paslaugas. Į mūsų ligoninę patenka Panevėžio ir aplinkinių rajonų gyventojai, kurie patyrė ūmų miokardo infarktą su ST pakilimu, o nuo praėjusių metų – ir be ST pakilimo. Šio klasterio tikslas – kuo greičiau suteikti būtinąją pagalbą pacientui, nes, sergant šia liga,  laikas vaidina svarbiausią vaidmenį – pirmosios valandos yra vadinamos „auksinėmis“, nes tik laiku suskubus suteikti reikiamą pagalbą yra didžiausia tikimybė padėti pacientui kovoje su jo liga ir galimomis pasekmėmis“, - pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės II Kardiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiologas Tomas Vasylius.

Vienas iš Pasaulinės širdies dienos tikslų – supažindinti ir mokyti žmones, kad kontroliuodami rizikos veiksnius galėtume išvengti apie 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ligų ir insulto. Norėdami gyventi sveiką gyvenimą, pasitelkę žinojimą turime keisti savo įpročius, kad gyvenimo kokybė būtų geresnė.

Būkite sveiki!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.