Naujienos

Nuo 2002 m. kiekvienų metų lapkričio mėn. trečiąjį trečiadienį yra minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL). Tai – kvėpavimo takų sutrikimas, kai žmogaus kraujyje trūksta deguonies ir jis pradeda dusti. Minint šią dieną, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas pulmonologas Mindaugas Vaitkus pristato šią ligą plačiajai visuomenei, siekiant atkreipti dėmesį ir imtis visų galimų prevencijos priemonių jai užkirsti.

Gydytojas pulmonologas pristato, kad šios ligos formos yra: lėtinis bronchitas, bronchiolitas, emfizema. LOPL patvirtinama gydytojų pulmonologų, kurie atlieka funkcinį plaučių tyrimą – spirogramą, įvertina ligos rizikos faktorius, simptomus. Nustačius ligą skiriamas gydymas, tačiau, liga yra lėtinė, todėl vaistai skiriami ilga laiką, nenutraukiant juos naudoti, net ir pagerėjus savijautai. Nustačius ligos komplikacijas (pvz.: kvėpavimo nepakankamumas, bakterinė infekcija) atitinkamai papildomai prie inhaliatorių skiriama deguonies terapija (oksigenoterapija) ar (ir) antibakterinis gydymas.

LOPL būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas, o kosčiojimas gali būti pirmasis susirūpinti verčiantis ligos požymis. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, LOPL yra trečia pagal dažnį mirties priežastis ir kasmet nustatoma vis daugiau naujų ligos atvejų. LOPL pradžia yra nepastebima, tačiau ją reikėtų įtarti jei rūkote arba dirbate žalingoje aplinkoje, esate vyresnis nei 40 metų ir turite vieną ar kelis kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomus. Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas ir tai sudaro net 80 proc., visų ligos atvejų. Kitos atsiradimo priežastys gali būti įvairių dulkių ir garų užteršta aplinka, bei plaučių ligos, kurios pasireiškia jau nuo vaikystės. Nors tai yra lėtinė liga visam likusiam gyvenimui, tačiau kuo anksčiau pavyksta šią ligą diagnozuoti, tuo gydymas būna efektyvesnis ir gyvenimo kokybė geresnė. Pradinis ligos gydymas – rizikos faktorių vengimas bei ligos prevencija (mesti rūkyti, naudoti apsaugines priemones dirbant dulkėtoje aplinkoje; prevencijai – vakcinacija nuo kvėpavimo takų ligas sąlygojančių infekcinių susirgimų – pvz.: gripas, pneumokokinė infekcija). Pagrindinis ligos gydymas – tai inhaliuojami bronchus plečiantys vaistai, kuriuos gydytojas pulmonologas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą ir paciento galimybes vaistą taisyklingai įkvėpti, paskiria monoterapija (vienas vaistas) ar deriniais (keli vaistai), dozuota miltelių forma ar purškiamus. Kiekvieno apsilankymo pas pulmonologą metu įvertinamas skirtas gydymas, ligos paūmėjimų (pablogėjimo) dažnumas, bei paciento gebėjimas taisyklingai įkvėpti vaistą, sudaromas kiekvienam pacientui individualus ligos gydymo planas. Akivaizdu, kad koregavus savo gyvenimo įpročius, šios ligos yra daug lengviau išvengti, negu ją gydyti.“– sakė VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas pulmonologas Mindaugas Vaitkus.

Mielieji, tenka pripažinti, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas. Nuolatos rūpinkimės ja ir saugokime savo sveikatą. Būkite sveiki!

Gydytojos pulmonologas Mindaugas Vaitkus