Naujienos

„GELBĖJO KITUS, ŽUVO PATYS...“

2021 06 25

1940 m. sovietai okupavo Lietuvą. Okupaciją lydėjo liaudies priešų paieškos, areštai, trėmimai, nužudymai. Kraupus ir nepamirštamas įvykis Panevėžio miesto ir Panevėžio ligoninės istorijoje buvo keturių šios ligoninės medikų nužudymas.

Prasidėjus karui įtarumo atmosfera buvo jaučiama ir ligoninėje, į kurią buvo vežami sužeistieji sovietų kariai. Ligoninėje juos saugojo raudonarmiečiai, kuriems talkino vietiniai komjaunuoliai. Pagal ligoninės direktoriaus sudarytą grafiką, medikai dirbdavo po 16 valandų , poilsiui buvo skiriamos tik 8 valandos. „O, kad greičiau kokia nors pabaiga...“, - darbo metu gailestingajai seselei Zinaidai Emilijai Kanis - Kanevičienei išsprūdo lemtingi žodžiai. Šie žodžiai pasiekė budėjusių raudonarmiečių ausis, jie tai suprato kaip priešišką mintį raudonųjų atžvilgiu ir nusprendė ją areštuoti. Ieškoma seselė tuo metu operacinėje talkino operuojantiems gydytojams Stanislovui Mačiuliui ir Antanui Gudoniui. Išsigandusi Z. E. Kanis - Kanevičienė išlipo pro operacinės langą ir pasislėpė ligoninės sode. Neradę seselės, sovietų kareiviai suėmė operacinėje dirbusius gydytojus bei ligoninės direktorių Juozą Žemgulį ir iškeltomis rankomis visus išsivarė į KGB būstinę. Tai sužinojusi seselė nuėjo aiškintis į KGB. Pasitraukus iš miesto raudonarmiečiams, panevėžiečiai rado gydytojus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir gailestingąją seserį Zinaidą Emiliją Kanis – Kanevičienę  KGB rūsyje žiauriai enkavedistų nužudytus. Tuo metu vokiečių kariuomenės mieste dar nebuvo. Sovietmečiu susidorojimo su gydytojais kaltę buvo stengiamasi suversti vokiečiams, kas kėlė didelį to meto įvykių liudininkų nustebimą ir pasipiktinimą.

1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme buvo atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas nužudytiems gydytojams, kurį pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1944 m. vokiečiams pasitraukus ir užėjus antrajai sovietų okupacijai, buvo susirūpinta paminklo ligoninės kieme likimu. Baiminantis galimų represijų, pirmiausia buvo panaikinta ta užrašo dalis, kurioje buvo užrašyta, kas nužudė medikus, o pats paminklas apkaltas lentomis. Vėliau gydytojas J. Statkevičius, padedant ūkvedžiui ir vienam ligoniui, šį paminklą užkasė  praktiškai toje pačioje vietoje, kur jis ir stovėjo.

1988 m. Lietuvoje prasidėjo Atgimimo Sąjūdis. Panevėžio ligoninėje brendo mintis atstatyti paminklą 1941 m. birželio 26 d. enkavedistų nužudytiems gydytojams. Atsirado žmonių, žinojusių paminklo užkasimo vietą. 1988 m. spalio 14 d. paminklas iškilmingai buvo atkastas. Vėliau jį restauravo panevėžietis skulptorius Algimantas Vytėnas ir lapkričio 1 d. šis paminklas buvo iškilmingai atidengtas. Jį pašventino tuometinis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Juozapas Antanavičius. Ant paminklo esantis užrašas „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ mums primena šiuos Panevėžyje dirbusius taurius gydytojus, kurie vykdė šventą pareigą – padėjo žmonėms.

Apie tragiškus įvykius Panevėžyje imta kalbėti jau 1988 metais, Sąjūdžio veiklos pradžioje. Lietuvos Ypatingajame archyve yra saugoma dešimtys storų bylų su šių įvykių liudininkų prisiminimais. Kalbėjimą apie Panevėžio tragediją pelnytai galima laikyti ledlaužiu, leidusių gausybei žmonių prabilti apie sovietų žiaurumus ir šis kalbėjimas buvo dar vienas ir labai reikšmingas žingsnis į laisvą Lietuvą.

Kraupus sovietinio saugumo susidorojimas su jų kariams teikusiais pagalbą Panevėžio ligoninės medikais neblėsta ir neblės žmonių atmintyje - Hipokrato priesaikai ištikimų chirurgų Juozo Žemgulio, Stanislovo Mačiulio, Antano Gudonio, gailestingosios seselės Zinaidos Emilijos Kanis – Kanevičienės atminimą kasmet pagerbia Panevėžio ir šalies medicinos darbuotojų bendruomenė, visuomenė. Ši data yra reikšminga ir svarbi kiekvienam - šie tragiško likimo Panevėžio medikai ir šiandien, ypač pandemijos akivaizdoje, yra pasišventimo mediko pašaukimui, pavyzdys.

2021 m. birželio 26 – ąją diena sukanka 80 – dešimt metų, kai sovietų enkavedistai įvykdė šį kraupų nusikaltimą prieš nekaltus Panevėžio ligoninės medicinos darbuotojus. Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė ir šalies visuomenė birželio 25 d. iškilmingai paminėjo medikų žūties metines.  Tai – skaudus, tačiau labai reikšmingas įvykis Lietuvos medikų bendruomenei ir mūsų šalies bei Panevėžio krašto istorijai.

Renginyje „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ dalyvavo LR Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, LR Seimo nariai Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, LR Seimo nario Deivido Labanavičiaus patarėja Sandra Razminė, Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kuris prieš renginį aukojo Šv. Mišias už nukankintus medikus, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Biržų rajono savivaldybių merai, skulptorius Algimantas Vytėnas, kuris 1988 m. restauravo atkastą paminklą, kiti žinomi politiniai ir visuomenės veikėjai, didelis būrys panevėžiečių bei Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenės narių. Istoriniais faktais paremtą informaciją apie Panevėžio ligoninės medikų suėmimo ir jų žūties 1941 m. birželio 26 d. aplinkybes renginio dalyviams pateikė Panevėžio Kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas. Renginio dalyviams koncertavo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas nuoširdžiai dėkojo visiems atvykusiems į renginį, skirtą paminėti 80 – ąsiais Panevėžio ligoninės medikų tragiškos žūties metines ir visus užtikrino, kad istorinė atmintis ir istorinė tiesa visada yra ir bus aukščiau už bet kokį politikavimą ar sąmoningą faktų iškraipymą. Direktorius patikino, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė visada atmins šiuos garbius, išdidžius ir ištikimus Tėvynei ir Hipokrato priesaikai medikus.

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.
Paskutinį kartą redaguota: 2022-01-03 12:58