Naujienos

1940 m. sovietai okupavo Lietuvą. Okupaciją lydėjo liaudies priešų paieška, areštai, trėmimai, žudymai. Kraupus ir nepamirštamas įvykis Panevėžio ligoninės istorijoje buvo keturių medikų nužudymas.

Prasidėjus karui įtarumo atmosfera buvo jaučiama ir ligoninėje, į kurią buvo vežami sužeistieji kariai. Ligoninėje sužeistuosius saugojo raudonarmiečiai, jiems talkino vietiniai komjaunuoliai. Pagal ligoninės direktoriaus sudarytą grafiką medikai dirbdavo po 16 valandų , poilsiui buvo skiriamos tik 8 valandos. „O, kad greičiau kokia nors pabaiga...“, - darbo metu gailestingajai seselei Zinaidai Emilijai Kanevičienei išsprūdo lemtingi žodžiai. Šie žodžiai pasiekė budėjusių raudonarmiečių ausis, jie tai suprato kaip priešišką mintį raudonųjų atžvilgiu ir nusprendė ją areštuoti. Ieškoma seselė tuo metu operacinėje talkino operuojantiems gydytojams Stanislovui Mačiuliui ir Antanui Gudoniui. Išsigandusi Zinaida Emilija Kanevičienė išlipo pro operacinės langą ir pasislėpė ligoninės sode. Neradę seselės, sovietų kareiviai suėmė operacinėje dirbusius gydytojus bei ligoninės direktorių Juozą Žemgulį ir iškeltomis rankomis visus išsivarė į KGB būstinę. Tai sužinojusi seselė nuėjo aiškintis į KGB. Pasitraukus iš miesto raudonarmiečiams, panevėžiečiai rado gydytojus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir gailestingąją seserį Zinaidą Emiliją Kanis – Kanevičienę ir dar tris panevėžiečius KGB rūsyje žiauriai enkavedistų nužudytus. Tuo metu vokiečių kariuomenės mieste dar nebuvo. Sovietmečiu susidorojimo su gydytojais kaltę buvo stengiamasi suversti vokiečiams, kas kėlė didelį to meto įvykių liudininkų nustebimą ir pasipiktinimą.

1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme buvo atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas nužudytiems gydytojams, kurį pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1944 m. vokiečiams pasitraukus ir užėjus antrajai sovietų okupacijai, buvo susirūpinta paminklo ligoninės kieme likimu. Baiminantis galimų represijų, pirmiausia buvo panaikinta ta užrašo dalis, kurioje buvo užrašyta, kas nužudė medikus, o pats paminklas apkaltas lentomis. Vėliau gydytojas J. Statkevičius, padedant ūkvedžiui ir vienam ligoniui šį paminklą užkasė  praktiškai toje pačioje vietoje, kur jis ir stovėjo.

1988 m. Lietuvoje prasidėjo Atgimimo sąjūdis. Panevėžio ligoninėje brendo mintis atstatyti paminklą 1941 m. birželio 26 d. enkavedistų nužudytiems gydytojams. Atsirado žmonių, žinojusių paminklo užkasimo vietą. 1988 m. spalio 14 d. paminklas iškilmingai buvo atkastas. Vėliau jis buvo restauruotas ir lapkričio 1 d. iškilmingai atidengtas. Jį pašventino tuometinis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Juozapas Antanavičius. Ant paminklo esantis užrašas „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ mums primena šiuos Panevėžyje dirbusius taurius gydytojus, kurie vykdė šventą pareigą – padėjo žmonėms.

1942 m. Panevėžio spaudoje buvo atspausdintas poeto Antano Andrioniškio eilėraštis „Birželio aukoms“

2020 m. birželio 26 d. (penktadienį) 9 val. 00 min. prie paminklo nukankintiems medikams vyko tragiškai žuvusių medicinos darbuotojų pagerbimas, skirtas 79 – osioms jų žūties metinėms.

Sekmadienį, birželio mėn. 28 d., Respublikinės Panevėžio ligoninės koplyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius medicinos darbuotojus.