Naujienos

Straipsnio autorė portalo
Delfi.lt Sveikata žurnalistė

Gabrielė Grinkaitė 2021 m. gruodžio 6 d. 12:03

„O jūs buvote pasiskiepijusi?“, – paklausėme pacientės, dėl COVID-19 gulinčios Panevėžio ligoninėje. Moteris, įkvėpusi per deguonies kaukę, tyliai atsako: „Ne, neleido vaikai.“ Ir vėl įkvepia deguonies iš kaukės. „O kaip dabar galvojate, norėtumėte atgal atsukti laiką, ar vis tiek nesiskiepytumėte?“ Pacientė įkvepia ir susigraudinusi ištaria: „200 procentų. 200 procentų ir dar daugiau... Reikia būtinai pasiskiepyti...“

11 valanda ryto, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrius. Čia ką tik baigta rytinė pacientų apžiūra. Mus šioje ligoninėje pasitinka gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė ir vyresnioji slaugytoja.

Ruošiamės eiti į COVID-19 skyrių, tačiau prieš einant reikia apsirengti specialų kostiumą. Pačiam vienam jį apsirengti gana sudėtinga, tačiau medikės pasakoja, kad joms tai nebesukelia jokių sunkumų. Iš pradžių apsivelkame vienkartinę aprangą – kelnes ir marškinius, tada – baltą vienkartinį kostiumą. Ant batų ir kostiumo reikia užtempti ilgus antbačius, dengiančius visą blauzdą. Ant veido užkabiname respiratorius, plaukus uždengiame vienkartine kepure, tada užsidedame kapišoną ir akinius, ant rankų užtempiamos dvi poros pirštinių. Esame pasiruošę keliauti pas pacientus.

Su tokiais kostiumais medikams tenka praleisti visą dieną. Trumpos pertraukos daromos kas 4 valandas, kai galima grįžti į vadinamąją švarią zoną ir trumpam nusirengti visą aprangą. 4 valandos be tualeto ar vandens gurkšnio.

Iki koronaviruso mirdavo 10 žmonių per metus, dabar – 200

Šiuo metu ligoninėje guli daugiau nei pusšimtis pacientų, patys sunkiausi, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, perkelti į kitą pastatą. Vietų naujiems pacientams dar yra, jiems netgi paruoštos ir paklotos lovos. Tačiau ir jos gali greitai užsipildyti, nes nauji pacientai čia atvežami kasdien, vien per dieną atkeliauja maždaug po 5-6.

„Yra daug ribinių, labai sunkių pacientų, kurie yra seni žmonės. Kuriems jau nebegalima taikyti ventiliacijos, praktiškai pagalbos nelabai yra. Jei iki kovido mirdavo apie 10 žmonių per metus šioje ligoninėje, tai dabar turime 200 per metus. Mirtis tai nėra taip, kad numirė, užrašiau ir viskas. Kiekvieną kartą, kiekvienas ligonis yra savas. Kiekvieną kartą kryželis ir gydytojui, ir seselei užsideda ant nugaros, kad mirė tavo ligonis“, – pasakojo gydytoja infektologė.

Absoliuti dauguma sunkiai sergančių žmonių nepasiskiepiję, tačiau yra ir tokių, kurie čia pateko net pilnai vakcinuoti. Taip nutiko ir Robertai. Visgi, ji sirgo nesunkiai, į ligoninę atsigulė dėl vaiko, o tuo metu, kai filmavome, panevėžietė jau ruošėsi vykti namo ir gydymą tęsti ten.

„Su vaiku čia praleidome apie dvi savaites. Aš su vaiku čia atsidūriau, bet po to man pačiai antrą kartą smogė ir tada jau atskirai mus paguldė. Vaikas jau namie nuo vakar, o šiandien pagaliau ir mane išleis. Aš skiepyta, bet jei nebūčiau skiepyta...būtų dar sunkiau“, – kalbėjo panevėžietė Roberta.

Gydytoja pasakoja, kad Roberta, nors ir pateko į ligoninę, sirgo lengvai – jai neatsirado plaučių uždegimas ar kiti sunkūs simptomai, o į ligoninę buvo paguldyta dėl to, kad būtų arčiau savo sergančio vaiko.

„Aš turiu daug kitų ligų, dėl to pasiskiepijau, tai liga man smogė, bet ne taip skaudžiai. Praslinkau be aparatų, be nieko. Man irgi pasireiškė daug simptomų, kaulų laužymas, skausmas. Vaikui metai ir 8 mėnesiai, jam visi simptomai buvo, jo būklė jau buvo vidutinė. Dėl jo ir gulėmės į ligoninę“, – sakė Roberta.

Skiepytis neleido vaikai

Toje pačioje palatoje kartu guli ir dar viena moteris – vyresnio amžiaus panevėžietė. Jos būklė rimtesnė nei Robertos, kvėpuoti gali tik su deguonies kauke. Nepasiskiepijusi – neleido vaikai.

„Prieš tai bandžiau namuose gydytis. Tokie gripo požymiai buvo. Nelabai tikėjau, kad man korona, darė man testą rugsėjo mėnesį, viskas gerai. Galvojau, gal truputį kažkur persišaldžiau... Pasidariau testą, pasirodo, kad teigiamas“, – sakė pacientė.

Paklausėme, ar moteris buvo pasiskiepijusi.

„Ne, neleido vaikai“, – liūdnai atsakė panevėžietė.

Tada pasiteiravome, ką darytų, jei galėtų atsukti laiką atgal, ar tokiu atveju pasiskiepytų.

„200 procentų. 200 procentų ir dar daugiau... Reikia būtinai skiepytis. Kiek tas sirgimas, kaip dabar supratau, yra daug lengvesnis. Jei sveika iš čia išeisiu, reklamuosiu, sakysiu, skatinsiu. Kad ir susirgsi, užsikrėsi, vis tiek tas sirgimas bus lengvesnis, lengviau perneši, vis tiek imunitetą kažkokį įgauna organizmas. O dabar, kai aš neskiepyta, ir viskas, man blogai...“, – nusiėmusi deguonies kaukę tyliai sakė panevėžietė.

„Nieko, jūs labai kantri, pasiryžusi sveikti, tokie žmonės, žinokit, daug greičiau sveiksta“, – pacientę paguodė tuo metu kartu su mumis palatoje buvusi gydytoja.

Net atsidūrę ligoninėje netiki, kad serga COVID-19

Yra ir tokių, kurie net gulėdami ligoninėje netiki, kad serga COVID-19 liga, pyksta ant gydytojų ir pasakoja, kad visi simptomai atsirado dėl visai kitų ligų. Vienas iš pacientų, kuris ligoninėje taip pat atsidūrė dėl koronaviruso, palydėjo mus iš palatos piktai sakydamas, kad žurnalistai meluoja ir nesako tiesos, tad ir apie savo būklę jis nepasakos. Visgi, kai kurie, atsidūrę ligoninėje, savo nusiteikimą dėl skiepų pakeičia kardinaliai.

„Yra žmonės, kurie iš tikrųjų suvokia. Ir tas vyras, kuris, sakiau, kad nepasiskiepijęs, jis suvokė. Kad būtų žinojęs, kaip jam bus, jis tikrai būtų pasiskiepijęs. Taip atrodo, kad aš sirgsiu lengvai. Dabar turime skaudų įvykį, moteris yra reanimacijoje ir likę vieni du maži vaikai. Dabar sprendžiamos problemos, kur padėti tuos vaikus. Greičiausiai vaikai atneša mamoms virusą. Dar ką dažnai matome – kuo sunkesnė būklė, tuo buvo artimesnis kontaktas. Sergantis vaikas apsikabina mamą ir tiesiog į veidą, į burną atneša labai daug viruso dalelių. Turime dabar vieną pacientę, kuri sako, kad jai kažkas specialiai padarė tuos tyrimus, kad ji neserga, jai nuo kitų dalykų dusulys, neigia, kad turi virusą. Kiti labai gailisi.“, – pasakojo V. Dambrauskienė.

Gydytoja šioje ligoninėje dirba jau kone 40 metų. Per šiuos metus, kaip ji pasakoja, matė pačių įvairiausių infekcijų, tačiau kad kada nors atsiras toks virusas, mažai kas galėjo tikėtis.

„Infekcinės ligos yra tokios ligos, kurių negali prognozuoti. Esu mačiusi, kai per vieną dieną buvo dvi vestuvės ir dvi laidotuvės, ir ligoniai sėdėjo visur ant grindų, nes nebuvo jų kur dėti, bet tai buvo paprastesnės ligos. Tai buvo viduriavimai, nuo kurių žmonės pasveikdavo, išeidavo. Visada ligonių skaičius per metus būdavo vienodas, bet kad bus toks protrūkis... Šie rūbai spintose buvo sudėti nuo 2016 metų, nes buvo protrūkių, buvo SARS. Vis galvojome, ką su jais daryti, ar tie rūbai nepasens“, – prisiminė V. Dambrauskienė.

Šie rūbai, paruošti dar nuo 2016 metų, pirmą kartą buvo panaudoti 2020-aisiais, į ligoninę atvykus pirmiems COVID-19 pacientams.

Visą laiką, kol vaikštome ligoninėje, gydytojos ir vyresniosios slaugytojos kišenėje netyla telefonas. Skambina pacientų šeimos nariai ir prašo papasakoti, kokia jų artimųjų būklė. Žinoti, kad tavo artimas žmogus ligoninėje, tačiau negalėti ateiti jo aplankyti, dažniausiai būna nepakeliamai sunku, todėl gydytojos stengiasi kaip galėdamos dažniau suteikti informaciją artimiesiems. Tačiau kai kurie savo šeimos narių daugiau nebeišvysta ir su jais gali atsisveikinti tik gavę urnas.

Kaip pasakojo gydytoja, kai kurie nepasiskiepiję pacientai nė neturi logiškų argumentų, kodėl nenorėjo vakcinuotis. Senyvo amžiaus žmonės dažniausiai nesiskiepija dėl savo artimųjų įtakos.

„Klausiu, močiute, kodėl jūs nepasiskiepijot? 86 metų. Sako – man sakė, kad aš būsiu nevaisinga. Ji net nesupranta. Pasakė namiškiai, girdėjo, ką šneka, tikrai vyresniems žmonėms ne iš feisbuko tie dalykai ateina“, – apie dezinformaciją pasakojo gydytoja.

„Aš išeinu su visais ligoniais“

Vidutiniškai ligoninėje dėl COVID-19 ligos pacientas praleidžia 2 savaites, kol reikalingas deguonis. Jei gydymas itin užsitęsia, tačiau artimieji turi sąlygas prižiūrėti pacientą, žmogus gali būti išleidžiamas pabaigti gydymą namuose. Tačiau kai kurie iš ligoninės vos po kelių dienų perkeliami į reanimaciją, kur pradedama taikyti dirbtinė plaučių ventiliacija. Deja, iš reanimacijos į gyvenimą grįžta itin mažai žmonių.

Pasak V. Dambrauskienės, baisiausia, kai matai, jog žmogui padėti nebegalėsi. Kai kurių plaučiai dėl koronaviruso būna taip smarkiai pakenkti, kad nė pučiamas deguonis nebepadeda.

Itin sunku stebėti ir pacientų mirtis. Pasak gydytojos, net grįžus namo nepavyksta palikti darbo už durų, o pacientus, jų sunkią būklę ne kartą yra tekę ir sapnuoti.

„Suprantat, žmonėms atrodo, kad išėjau iš darbo antrą ar ketvirtą ir viskas. Ne, aš išeinu su visais ligoniais, išeinu su jais savo mintyse – ar viską padariau, gal dar kažką galima padaryti, gal dar kažko nepažiūrėjau. Kartais skambinu budinčiam gydytojui, pasitariame, kad galbūt dar kažką galima padaryti. Gal atėjo atsakymas koks nors tam žmogui. Ne tik šiuo metu. Visą laiką su ligoniais. Net pasąmonėje negali atsitraukti nuo ligonių“, – pasakojo medikė.

 

Skaitykite daugiau bei peržiūrėkite nuotraukų galeriją: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/del-covid-19-i-ligonine-patekusiai-panevezietei-skiepytis-neleido-vaikai-dabar-noretu-atsukti-laika-atgal.d?id=88857201