Naujienos

BALANDŽIO 11 – OJI – PASAULINĖ PARKINSONO LIGOS DIENA

2021 04 11

Balandžio 11 – ąją yra minima Pasaulinė, sergančiųjų Parkinsono liga, diena. Šią dieną ypatingas dėmesys yra skiriamas kuo išsamiau informuoti visuomenę apie šią ligą ir skatinti naujų mokslinių tyrimų, gydymo naujovių atsiradimui.

Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 25 metus vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“. Raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją D. Parkinsoną, kuris daugiau kaip prieš 200 metų pirmasis išsamiai aprašė šią ligą. 2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos Pasauliniu simboliu.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.

Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemos dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.

Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga. Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas, apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu, galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos.

Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.

Parkinsono liga nežino socialinių, etninių, ekonominių ar geografinių ribų. Šia liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių, kiekvienais metais diagnozuojama apie 60,000 naujų atvejų tarp žmonių, vyresnių kaip 55 m. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus – tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga. Ši forma sudaro apie 5 proc. visų ligos atvejų. Apie 80 proc. parkinsonizmo simptomus patiriančių ligonių serga idiopatine Parkinsono liga, apie 20 proc. – antriniu parkinsonizmu, maždaug 7 proc. iš jų šie simptomai vystosi dėl kitų neurodegeneracinių pakitimų. Lietuvoje  Parkinsono liga serga apie 12 tūkstančių gyventojų. Beje, nustatyta, kad per ateinančius 50 metų sergamumas šia liga padidės 3 kartus, nes didėja vidutinis populiacijos amžius.

Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu. Reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo žmogaus funkcijų sutrikimo lygio, savarankiškumo kasdieninėje veikloje. Pradinėje stadijoje reabilitacijos priemonės yra taikomos ambulatoriškai, vėliau, progresuojant ligai, jų daugėja ir jau reikalinga visa reabilitacijos specialistų komanda, kuri sergančiojo reabilitacijos programą vykdo stacionarinėmis sąlygomis, o toliau ji  tęsiama namuose.

Kadangi liga yra nuolat progresuojanti, ji turi įtakos ir gyvenimo būdo pasikeitimui. Progresuojant ligai gali būti, kad reiks įvertinti tai, ką sergantysis gali realiai toliau daryti ir ką reikia keisti jo kasdieninėje veikloje. Gyvenimo būdo ar kokybės pokyčiai kiekvienam sergančiajam yra individualus dalykas, todėl specialistai sergančiajam turėtų padėti atrasti kasdieninėje veikloje tai, kas jį džiugintų ir padėtų jaustis savarankišku.

Respublikinės Panevėžio ligoninės neurologai tiek Konsultacijų poliklinikoje, tiek dirbdami stacionare, prisideda prie šios ligos diagnostikos, gydymo paskyrimo ir, periodiškai, prie gydymo korekcijos. Tuo medikai stengiasi palengvinti šia liga sergančių pacientų dalią, pagerinti jų gyvenimo kokybę, suteikti daugiau vilčių ir optimizmo.

Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, pabandykime sukurti sergantiesiems ir jų artimiesiems emociškai šiltą nuotaiką, padovanokime malonią pavasarinių žiedų staigmeną.

Būkite sveiki!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės info.
Paskutinį kartą redaguota: 2021-04-09 12:58