|   Versija neįgaliems   
Priimamasis(+370 45) 507186

Medikai pataria kaip elgtis karščių metu

2019.06.07

Vasara įsibėgėja ir sinoptikai prognozuoja, kad šiais metais ji žada būti ypač karšta - saulėti anticikloniniai orai dažnai kels termometro stulpelį iki 30 ir daugiau laipsnių pagal Celsijų. Karštis - pavojingas reiškinys, nes žmogaus organizmas dar nėra spėjęs adaptuotis, todėl atėję karščiai gali būti pavojingi sveikatai. Prisiminkime, kad, nors saulė yra naudinga, nes padeda organizmui pasigaminti vitamino D, tačiau per ilgas ir per dažnas buvimas saulėje gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Kai oras įkaista daugiau nei iki 30 laipsnių pagal Celsijų, organizmas nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus. Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir tirštėja kraujas, didėja insulto tikimybė. Perkaitus mažėja darbingumas, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, organizmo dehidratacija. Žmogų gali ištikti šilumos smūgis, kuris pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, aukšta temperatūra (iki 40 laipsnių), silpnumu, pykinimu ir net sąmonės netekimu. Perkaitimui taip pat būdingas zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, ramenų mėšlungis, greitas nuovargis, mieguistumas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas - silpnas ir dažnas, kvėpavimas - pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Ypač pavojinga, kai saulė kaitina nepridengtą galvą. Tuomet ji dirgina smegenų dangalus ir žmogui gali prasidėti raumenų traukuliai. 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai primena, kad tvyrant karštam orui, kiekvienam būtina rūpintis savo sveikata, bei pataria, kaip elgtis, kad saulėti orai nepakenktų sveikatai. 

Taigi, kaip elgtis karštomis dienomis?

1. Venkite tiesioginių saulės spindulių dienos metu, kai šešėlis yra trumpesnis už Jūsų ūgį. Lietuvoje pavojingiausias metas yra nuo 11 val. iki 15 val.

2. Saugokite akis ir odą - dėvėkite prigludusius saulės akinius, odą pasitepkite aukšto SPF (saulės apsaugos faktorius) kremu, apsivilkite laisvus šviesius drabužius, užsidėkite skrybėlę, kepurę ar skarelę.

3. Nepalikite vaikų ir naminių gyvūnų vienų įkaitusiame automobilyje.

4. Nepamirškite, kad sveikiausias gėrimas - vanduo. Geriausios troškulio numalšinimo priemonės - paprastas ar negazuotas silpnos mineralizacijos mineralinis vanduo, kokybiškas vandentiekio vanduo. Jo reikia išgerti 2-3 litrus per dieną. Su prakaitu netenkama daug organizmui vertingų druskų ir mineralų, tad tinka gerti sultis, žaliąją arbatą. Niekada neišeikite iš namų be buteliuko vandens. 

5. Negerkite saldžių gėrimų ir gėrimų su kofeinu. Atsisakykite alkoholio. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau padidina dehidratacijos procesą. 

6. Riebius ir sočius patiekalus vasaros dienomis pakeiskite gerokai lengvesniais užkandžiais, geriausia - ne keptais, o virtais garuose.

7. Vasara - uogų, daržovių, vaisių metas. Valgykite daugiau šio vitaminų ir mineralinių medžiagų gausaus maisto.

8. Venkite sportuoti per pačius karščius. Karštyje aktyviai judant širdies ir kraujagyslių sistemai tenka papildomas krūvis, su prakaitu prarandama daug vandens ir mineralinių medžiagų. Sportui puikiai tinka rytas ar vakaras.

9. Kelionių ir kurortų mėgėjai turi prisiminti, kad atostogaujant labai svarbu neperkaisti ir nepervargti. Varginamiems aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų netinka intensyvus kopimas į kalnus. Tikamiausia ilsėtis 300- 1200 m. aukštyje virš jūros lygio.  

10. Kai karšta, visada judėkite ir viską darykite gerokai lėčiau, negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius. Prisiminkime, kad kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu per odą ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant. Dirbant karštyje, darbuotojams yra būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, bet ne rečiau nei kas 1,5 val.

11. Organizmą prie karščio pratinkite palaipsniui. Tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi antsvorį. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

12. Palaikykite vėsią namų aplinką: langus atverkite tik anksti ryte ir vakare, kai oro temperatūra lauke yra nukritusi, dienos metu užleiskite užuolaidas ar žaliuzes ant langų, kad pro juos į patalpas patektų kuo mažiau šilumos. maudykitės po drungnu dušu, apsitrinkite kūną drėgnu rankšluosčiu.

13. Kraujospūdžio sutrikimų varginami žmonės kurį laiką turi sėdėti ar gulėti šiek tiek pakeltomis kojomis. 

14. Savo laiką suplanuokite taip, kad galėtumėte patikrinti savo šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie didžiąją laiko dalį leidžia vieni. Mokykitės suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktiems žmonėms.

Kokių priemonių imtis pajutus karščio sukeltus negalavimus?

1. Jei jaučiatės silpnas, nerimastingas, svaigsta ar skauda galva, troškina ir jaučiate raumenų spazmus, kaip įmanoma greičiau pasistenkite atsidurti vėsioje vietoje, atsigerkite vandens. Jei yra galimybė, pamatuokite savo kūno temperatūrą ir nedelsiant informuokite šalia esančius žmones apie savo negalavimą, arba prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.

2. Saulės smūgio ištiktą žmogų reikėtų vėsinti ant galvos dedant drėgną rankšluostį, o kūną šluostant vėsiu vandeniu. Galima jį suvynioti į drėgną paklodę. Būtina nuvesti ar nunešti jį į vėsią patalpą ar pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti.

3. Jei saulės smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai arba jis prarado sąmonę, gerti jam neduokite. 

4. Jei nukentėjęs žmogus vemia, paverskite jį ant šono, kad neužspringtų.

5. Visais atvejais, suteikdami nukentėjusiąjam pirmąją pagalbą, būtinai apie tai kuo skubiau informuokite medikus.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai visada pasrengę suteikti skubią ir būtiną pagalbą žmonėms perkaitus arba ištiktiems saulės smūgio.

Rūpinkimės savo sveikata patys ir visada raskime laiko pasirūpinti aplinkiniais. 

Būkite sveiki!

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams            dr. Mindaugas Vaitkus

 

 

 

 

© 2013 Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė,

Smėlynės g. 25 LT-35144, Tel. (8 45) 507244, faks (8 45) 501520, info@panevezioligonine.lt, PVM mokėtojo kodas LT913401219.

Duomenys kaupiami ir saugomi LR juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas 191340120.